NASA išradimai

1958 metais JAV prezidentas Eisenhoueris pasirašė kosmoso aktą, kuriuo oficialiai buvo įkurta NASA agentūra. Nuo pat šios organizacijos įkūrimo, jos tikslai siekė daug toliau nei kosmoso ar mėnulio užkariavimas. Organizacijos įstatuose buvo nurodyta, kad ši taip pat privalo gerinti paprastų žmonių gyvenimo sąlygas ir kokybę. Taigi nors iki šiol mėnulyje ar kosmose pabuvojo tikrai nedaug žmonių, tačiau ir paprasti planetos gyventojai nuolatos susiduria su NASA išradimais, apie šiuos ir papasakosiu šiame straipsnyje.

Nematomi breketai

Dauguma paauglių negali susitaikyti su mintimi, kad teks nešioti breketus. Tokius įsitaisius daugumai iškyla vaizdinys apie metalinių vielučių pilną burną. Dėka NASA, 1987 metais, pasaulinėse rinkose atsirado naujo tipo beveik nepastebimi breketai.

Nematomos kabės yra pagamintos iš permatomo polikristalinio aliuminio. NASA kartu su JAV įsikūrusia partnerių įmone šį keramikinį lydinį naudojo apsaugoti raketų sekimo sistemoms. Vėliau medžiaga pritaikyta odontologijoje.

Įbrėžimams atsparūs lęšiai

Numetus akinius ant žemės dažniausiai pastebime, kad šių lęšiai nedūžta. Taip yra todėl, kad nuo 1972 metų JAV pradėti gaminti akinių lęšiai iš plastiko. Plastiko apdirbimas yra gerokai pigesnis, medžiaga akis geriau apsaugo nuo ultravioletinių spindulių, be to yra lengvesnė ir sunkiau sudaužoma. Vis dėlto šios Achilo kulnas yra lengvai susibraižantis paviršius.

Dėl kosmose gausiai randamo purvo ir kitų dalelių NASA privalėjo sukurti medžiagą apsaugančią įrangą kosmose. Taip atsirado naujo tipo, įbrėžimams atsparus plastikas. Akinių gamintojų kompanija Foster-Grant supratę naujosios medžiagos suteikiamas galimybes nusipirko licenciją šią naudoti akinių nuo saulės gamyboje. Akiniai tapo 10 kartų atsparesni įbrėžimams. Vėliau ši technologija išplito visame pasaulyje.

Čiužiniai miegojimui

NASA išradimas gausybei pasaulio žmonių padeda išsimiegoti geriau. Speciali medžiaga naudojama užpildyti dabar labai populiarius tele-parduotuvėse parduodamus čiužinius yra sukurta būtent kosmoso agentūroje. Pirminė šio išradimo paskirtis buvo siekis užtikrinti kokybišką astronautų miegą kelionių į atvirą kosmosą ar mėnulį metu.

Ilgo nuotolio telekomunikacijų prietaisai

Galimybė kalbėtis mobiliuoju telefonu neatsirado per vieną naktį. Iš tiesų ši paslauga nėra susijusi su vienu NASA atradimu. Mobiliųjų telefonų tinklai buvo tobulinami dešimtmečius.

Šiuo metu žemės orbitoje sukasi apie 200 komunikacijas palaikančių satelitų, kurie mums suteikia galimybę paskambinti iš Lietuvos į Kiniją ar Jungtines Amerikos Valstijas. Taigi galimybę naudotis mobiliaisiais telefonais suteikė NASA.

Dūmų detektorius

Kur yra dūmų ten yra ir ugnis. NASA inžinieriai kurdami pirmąją kosminę JAV stotį 1970 metais suprato, kad astronautai privalo žinoti, kada šioje kyla gaisras. Suvienijus pajėgas su Honeywell korporacija buvo išrastas skirtingais jautrumo lygiais nustatomas dūmų detektorius.

Vandens filtras

Žmonėms negalint išgyventi be vandens, galimybė šį gerti iš užkrėstų šaltinių suteikia didžiulį pranašumą.

Astronautai pasiimdami vandenį į kosmosą turi būti įsitikinę, kad šiame nėra ligų ar bakterijų, kurios gali sukelti dideles problemas įgulai. Žinoma, kad NASA nuo 1950 metų naudoja vandens filtrų sistemas, tačiau ilgą laiką jas slėpė nuo visuomenės, norėdama užtikrinti technologijos ilgaamžiškumą ir galimybę išvalyti labai stipriai užterštą vandenį.

Tyrinėdami vandens filtrą galite šiame išvysti mažus angliukus. Šie yra apdirbti specialia technologija  ir prisotinti sidabro jonų, kurie neutralizuoja nešvarumus, bakterijas esančias vandenyje ir netgi apsaugo nuo tolesnio šių atsiradimo skystyje. Pasaulinės kompanijos technologiją pasiskolino iš NASA, kad galėtų užtikrinti geresnę vandens kokybę milijonams gyventojų.

Akivaizdu, kad NASA nors ir būdama JAV valstybinė organizacija atnešė daug naujovių ir patogumų viso pasaulio gyventojams.

Odontologinis turizmas

Medicininis turizmas jau gana senai paplitęs vakarų pasaulio šalyse. Kelionės į gydomuosius kurortus prasidėjo dar viduramžių laikais, kuomet turtingesni žmonės vykdavo pailsėti į žinomas vietas, garsėjančias gydomosiomis galiomis. Šiais laikais dažna medicininio turizmo priežastis yra gerokai pigesnė paslaugų kaina, kuomet galima sau leisti pailsėti ir gydytis. Šiame straipsnyje papasakosiu apie odontologinį turizmą.

Odontologinio turizmo paslaugos niekuo nesiskiria nuo įprastų stomatologo paslaugų. Visgi dažniausiai minėti turistai vyksta atlikti brangesnių procedūrų. Į tokias įeina dantų protezavimas, dantų implantai ir balinimo paslaugos. Kaip minėjau, dažniausios kelionių kryptys yra iš turtingesnių šalių į skurdesnes. Europoje populiariausios odontologinio turizmo kryptys iš Švedijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Airijos  į Šiaurės Airiją, Lenkiją, Vengriją, Lietuvą, Turkiją ir Ukrainą. Įdomu, kad šie turistai dažniausiai išleidžia panašias sumas, kaip ir atlikdami norimas procedūras savo šalyje, tačiau dažniausiai išvykę į pigesnę šalį gali sau leisti atostogų malonumus ir gydymą.

Paprastai mažesnes paslaugų kainas įtakoja fiksuoti odontologijos kabinetų patiriami kaštai. Tarkime pačioje Lietuvoje patalpų nuoma, darbuotojų atlyginimai, apmokymo kaina yra gerokai mažesni nei tarkime Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje. Dėl šių priežasčių netgi brangios procedūros gana stipriai atpinga. Įdomu, kad Jungtinėje Karalystėje vienas danties implantas su karūnėle ir implantacijos procedūra kainuoja nuo 6000 litų, tuo tarpu Lietuvoje šios paslaugos kaina prasideda nuo apytiksliai 2000 litų. O tuo tarpu Indijoje tokia pati procedūra kainuotų apie 1400 litų, Rumunijoje ir Ukrainoje apie 1600 lt. Taigi net paprastam Lietuviui implantuojant bent 5 dantis Indijoje susitaupo bilietas kelionei į Indiją. Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad implantavimo procedūra gali trukti iki mėnesio, taigi pacientui reikėtų pasiimti gana ilgas atostogas. Antra vertus, vakarų Europa jau senai yra pripratusi prie ilgų atostogų, kuomet žmonės išvyksta ilsėtis vieneriems metams ar dar ilgesniam laiko tarpui.

Dažniausiai kylantis klausimas vykstant į tokias keliones yra teikiamų paslaugų kokybė. Žinoma, šioje skaitmeninėje eroje išsiaiškinti kainas ir paslaugų kokybę nėra jau taip sudėtinga. Dažniausiai šią informaciją galima susirasti internete. Klinikų tinklalapiuose visada pateikiamos paslaugų kainos, o internetiniuose forumuose galima surasti informaciją ir kitų keliautojų atsiliepimus. Taip pat verta elektroniniu paštu susisiekti su klinikos specialistais, kurie gali patarti kokias procedūras verta atlikti namuose, tokiu atveju sutaupant gydymo laiką užsienyje.

Antras dalykas, kurį keliautojai apsvarsto, yra kelionės kryptis. Pavyzdžiui, britai didesnį dėmesį skiria saugumui ir dažniau vyksta ne į egzotiškas šalis, kur nutikus nelaimei būtų kur kas sudėtingiau grįžti namo, o artimesnes valstybes. Apie 42 procentai britų odontologines procedūras vyksta atlikti į Vengriją, 33 procentai į Lenkiją.

Lietuvoje odontologinis turizmas tik pradedamas vystyti, galbūt dalis srities specialistų su manimi nesutiks ir teigs, kad pacientų iš užsienio sulaukiame jau gerą dešimtmetį, tačiau mūsų šalyje teikiamų paslaugų spektras nesulyginimas su tarkime Kroatija ar Vengrija. Šiose šalyse siūlomi ne tik stomatologinių paslaugų paketai, tačiau ir tikrąja to žodžio prasme turistinės kelionės. Lietuvoje kiekvienais metais gausėja pacientų iš Švedijos, Norvegijos, Suomijos ar Rusijos, tačiau kol kas dauguma odontologijos klinikų gali užtikrinti tik malonų bendravimą ir kokybiškas paslaugas. Greičiausiai per ateinančius 10 metų ši situacija pasikeis ir mūsų šalies odontologijos klinikos pradės bendradarbiauti su kelionių agentūromis. Su šių pagalba Lietuva gali tapti rytų Europos odontologinio turizmo pažiba. Iš tiesų ši sritis mūsų valstybėje kol kas nėra išvystyta ir lieka didžiule galimybe daugumai odontologijos kabinetų teikiančių dantų protezavimo ar kitas paslaugas.

Inovacija odontologijoje

Būdami vaikais visi esame patyrę dantų netekimo jausmą, tačiau mažame amžiuje tai nėra toks baisus jausmas, juolab, kad iškritus pieniniams dantims išauga nauji. Suaugusiems danties netektis yra baisus įvykis, nesvarbu ar tai nutinka patyrus traumą ar dėl kitos priežasties. Dažniausiai netekus danties tenka kreiptis į odontologą, kuris pasiūlo galimybę įsistatyti danties implantą. Šis metodas pusę amžiaus buvo laikomas inovatyviausiu sprendimu pakeičiančiu tikrą dantį, tačiau odontologijos specialistai jau gerą dešimtmetį tiria galimybę dantis atauginti pasitelkiant paciento kamienines ląsteles. Apie šią naują technologiją ir papasakosiu šiame straipsnyje.

Nova Southern Universitete (NSU) atliekami tyrimai padėsiantys pasitelkus kamienines ląsteles išauginti naujo tipo dantų implantus. Šioje technologijoje naudojamas danties karkasas, kuris pasitelkus mėginius iš danties ar kaulų čiulpų yra apauginamas natūraliu danties audiniu. Specialus karkasas yra pagamintas iš polimerų, kuriuos augantis natūralus audinys absorbuoja ir dirbtinis karkasas dančiui užaugus tiesiog išnyksta. Toks dantis gali būti išaugintas laboratorijoje ir įstatytas pacientui arba auginamas paciento burnoje. Procesas trunka keletą mėnesių.

Iki šiol bandymai buvo atliekami su pelėmis ir beždžionėmis, pasiekti rezultatai stulbinami. Tyrimai su gyvūnais atskleidė, kad nauji dantys niekuo nesiskyrė nuo tikrųjų. Paskelbta, kad artimiausiu metu ketinama pradėti tyrimus su žmonėmis. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad ši technologija labai paprasta, tačiau mokslininkai susiduria su dideliais iššūkiais. Reikia augimo procese subalansuoti kietųjų audinių kiekį: dentino ir emalio, tuo pačiu išlaikyti tinkamą danties formą.

Iki šiol NSU tyrėjai sulaukė 1.7 milijonų JAV dolerių dotacijos skirtos kamieninių ląstelių tyrimams atauginant dantis. Projekto vadovas daktaras Murray tiki, kad artimiausiu metu jo komandai pavyks įrodyti technologijos saugumą ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ši technologija taps beprecedentiniu įvykiu, kai žmogui bus ataugintas natūralus dantis.

Iki šiol audinių atauginimas pasitelkus kamienines ląsteles tiek politikų, tiek dalies mokslininkų buvo sutinkamas gana atsargiai. Didžiausios šios technologijos grėsmės, tai nesuvaldomas audinio augimas ir galimos komplikacijos. Vis dėlto NSU universiteto pavyzdys gali atverti naujas galimybes šioje srityje.

Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikus dantų netekties tyrimus gauta opi statistika: 7 iš 10 suaugusiųjų nuo 35 iki 40 metų  yra netekę bent vieno danties, o ketvirtadalis 65 metų sulaukusiųjų ir vyresnių yra netekę visų dantų (apie 20 milijonų JAV gyventojų). Senstantiems žmonėms yra ypač svarbu turėti sveikus dantis, norint gyventi aktyviai ir sveikai. Dantų netektis dažniausiai sukelia kitas daug rimtesnes skrandžio ir žarnyno ligas. Be to ir visuomenės priimtinose įvaizdžio normose sveiki dantys formuoja žmogaus paveikslą, taigi naujasis atradimas gali sukelti perversmą odontologijoje.

Odontologai JAV jaučia išaugusį dantų implantų poreikį. 2009 metais NSU atlikus tyrimą, kuris atskleidė, kad 96 procentai srities specialistų tikisi, kad kamieninių ląstelių technologija atauginant dantis bus dominuojanti ateities odontologijoje. Daugiau nei pusė respondentų tikisi, kad tai nutiks ateinančiame dešimtmetyje. Taigi tiek pacientai, tiek srities specialistai tikisi perversmo dantų implantų srityje.

Galima pridurti, kad tyrimai naudojant naująją technologiją atliekami ir kituose pasaulyje gerai žinomose laboratorijose. Tokijo universitetas 2009 metais paskelbė, kad sėkmingai ataugino dantį pelei. Kolumbijos universiteto medicinos centras taip pat pateikė įdomių atradimų šioje srityje.

Taigi mums, mirtingiesiems, tik belieka laukti, kada odontologijos kabinetus pasieks naujausia technologija. Greičiausiai regeneraciniai audinių atauginimo metodai per ateinančius 50 metų išplis ne tik odontologijoje, tačiau ir kitose medicinos srityse. Jau dabar atliekami tyrimai, kuomet žmonėms yra mėginama atauginti raumenis ir kitus audinius. Galbūt ir mes sulauksime laiko kai protezai bus nebereikalingi.

Ortodontinis gydymas

Ortodontijos mokslas pasitelkiamas siekiant gydyti kreivai išdygusius dantis, netaisyklingam sukandimui ar žandikaulių sistemos vystymosi sutrikimams koreguoti. Šiame straipsnyje būtent ir papasakosiu apie ortodontiją ir dantų tiesinime naudojamus metodus.

Ortodontines problemas sukelia gausybė priežasčių. Pačias dažniausiais gali pastebėti ir patys pacientai. Pagal naujausius tyrimus yra nustatyta, kad kreivų dantų augimą gali įtakoti ir tokie įpročiai, kaip kvėpavimas pro burną, netaisyklinga liežuvio padėtis ar jo čiulpimas, netinkamai nuryjamas maistas, piršto čiulpimas. Būtent išvardintos priežastys dažniausiai lemia netaisyklingą abiejų žandikaulių formavimąsi.

Labai svarbu, kad tėvai pastebėtų šiuos vaikų įpročius ir pradėtų savo mažylius mokyti jų atsisakyti. Kitu atveju vaikams greičiausiai po 10-15 metų tikrai prireiks apsilankymo odontologijos klinikoje, kur bus pradėtas ortodontinis gydymas pasitelkiant į pagalbą breketus. Taip pat patariama jaunus vaikus nuo 6-8 metų atvesti į odontologijos kliniką profilaktiniam patikrinimui pas gydytoją ortodontą. Būtent šiame amžiuje vaikams sparčiai auga kaukolės kaulai. Laiku pastebėjus žandikaulio kaulų augimo sutrikimus galima išvengti ilgo ortodontinio gydymo proceso. Pastebėjus netaisyklingai besiformuojančius žandikaulius specialistas pasiūlys išimamas ortodontines plokšteles, kurios padės formuoti dantų augimo kryptį.

Kaip bebūtų, reikia suprasti, kad dantų kreivumą galima gydyti bet kokiame amžiuje. Kartais vyresni žmonės nebedrįsta kreiptis į ortodontą specialistą pagalbos. Tokios baimės priežastis gali sukelti ne tik estetinį nepatogumą. Netaisyklingai susiformavę abu žandikauliai gali sukelti galvos skausmus, traškėti kramtant, žmonės gali jausti smilkinių maudimą. Ilgalaikėje perspektyvoje pradeda matytis nepageidaujamos veido raukšlės, bliūkšti žandai, be to iškyla pavojus netekti dantų.

Ortodontinio gydymo eiga:

• Diagnozės pacientui nustatymas – pasitelkiamos rentgeno nuotraukos, kai kuriose odontologijos klinikose kompiuteriniai sąkandžio modeliai.
• Gydytojas ortodontas pristato gydymo eigą.
• Breketų uždėjimas ant dantų.
• Priklausomai nuo pasitelkto gydymo metodo pacientai lankosi odontologijos klikoje kas 4 – 8 savaites.
• Breketų nuėmimas.
• Naujo sąkandžio išlaikymas pasitelkiant išimamas kabes.

Įprastai gydymo procesas ir būdas parenkamas pagal dantų, žandikaulio ir sąkandžio būklę, taip pat procesui įtakos turi paciento amžius ir individualios savybės. Gydymo metu naudojami įvairių rūšių breketai: keraminiai, metaliniai, liežuviniai, beligantūriniai. Šiais laikais ortodontijos mokslas vystosi labai sparčiai, breketai tampa efektyvesni, nepastebimi, trumpėjo gydymo laikas.

Naudojamos breketų sistemos

Patys populiariausi ir efektyviausi breketai vis dar išlieka metaliniai. Nors ankščiau šie atrodė gana bjauriai ir neestetiškai, tobulėjant tampa mažiau pastebimi. Šiuo metu Lietuvoje gana populiarūs žemo profilio breketai, kurie ne taip stipriai dirgina burnos gleivinę bei yra mažiau pastebimi.

Kita breketų rūšis yra beligatūriniai. Šie breketai turi gana daug privalumų: rečiau reikia šalinti dantis, gydymas trunka gerokai trumpiau nei naudojant standartines sistemas, gydymo metu beveik nejaučiamas diskomfortas, retesnis lankymasis odontologijos klikose.

Pacientas reikalaujantiems breketų kurie nesimato, buvo sukurti keramikiniai, safyriniai ir plastikiniai breketai. Dėl to, kad šie breketai yra sunkiau pastebimi, juos pamėgo vyresnio amžiaus pacientai, vis dėlto reikėtų žinoti, kad gydymas naudojant šio tipo kabes užtrunka kur kas ilgiau.

Na ir paskutinioji rūšis yra liežuviniai breketai. Šie breketai prie dantų klijuojami yra iš liežuvio pusės. Dėl šios priežasties yra visai nematomi. Vis dėlto ši metodika turi keletą trūkumų: nešiojant šio tipo sistemą yra kur kas sunkiau tinkamai prižiūrėti ir valyti dantis, be to gana stipriai jaučiamas liežuvio gleivinės dirginimas, ši kur kas jautresnė nei lūpų. Galiausiai ne visi dantų kreivumo atvejai gali būti išgydomi pasitelkiant šią sistemą.

Faktai ir įdomybės apie dantis

Nusprendžiau šiandien pasidalinti dar keletu įdomių faktų susijusių su dantimis ir odontologijos mokslu. Daugiausiai įdomybių surinkau iš užsienio tinklalapių, nustebino amerikiečiai, kurie bene kiekvienam įdomesniam atvejui atlieka tyrimą.

Sakykite „cheese“ (angl. sūris)! Turbūt visi esate girdėję šią frazę fotografuodamiesi. Kaip bebūtų, sūris yra ir tiesiogiai susijęs su sveikais dantimis. Šiame gaminyje gausu kalcio ir fosforo, kurie stiprina dantų emalį.

Kava, vynas, cigaretės, arbata ir dar daug kitų maisto produktų tamsina žmonių dantis, odontologinis dantų balinimas priverčia dantis vėl pabalti.

60 procentų atvejų žandikaulio ir krūtinės skausmas yra artėjančio širdies priepuolio simptomas, ypač moterims.

Žmogaus dantys atitinka pirštų antspaudus, kiekvienu atveju sąkandžio liejinys yra skirtingas. Šis faktas galioja netgi tikriems dvyniams. Beje, ar žinojote, kad kiekvieno žmogaus liežuvis taip pat turi skirtingą antspaudą?

Vidutiniškai moterys per dieną nusišypso 62 kartus! Vyrai? Tik 8! O štai vaikai 400 kartų per dieną. Vidutinis suaugęs žmogus šypsosi 15 kartų per dieną.

Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikus tyrimą nustatyta, kad amerikiečiai dantis valosi nuo 45 iki 70 sekundžių, kai patartina valymo trukmė yra 2-3 minutės. Dėl trumpo dantų valymo iškyla gedimų ar net dantų protezavimo grėsmė.

Tyrimais nustatyta, kad dešiniarankiai maistą daugiau kramto dešine burnos puse, o kairiarankiai kaire.

50 procentų amerikiečių teigia, kad pirmas veido bruožas į kurį jie atkreipia dėmesį yra šypsena.

80 procentų amerikiečių nėra laimingi savo šypsena.

83 procentai amerikiečių mano, kad dantų išvaizda yra kur kas svarbesnė nei plaukų ar akių.

33 procentai amerikiečių gali pasigirti netaisomais dantų gedimais, kurių pasekmė - dantų protezavimas.

Žmonės per dieną 3 ir daugiau kartų geriantys vaisvandenius turinčius savo sudėtyje cukraus, 62 procentais atvejų padidina tikimybę susigadinti dantis.

78 procentai amerikiečių iki 17 metų turėjo bent vieną sugedusį dantį.

32 procentai Amerikiečių išskiria blogą burnos kvapą, kuris atbaido nuo bendravimo su bendradarbiais.

Tyrimais nustatyta, kad žmonės sergantys periodonto ligomis patenka į didesnės rizikos grupę, kuriai gresia širdies ligos, diabetas, insultas, priešlaikinis gimdymas ar kvėpavimo ligos.

Periondonto bakterijos gali patekti į kraują ir nukeliavusios iki kitų žmogaus organų sukelti naujas infekcijas.

Yra nustatyta, kad žmonės dažniau renkasi mėlynus dantų šepetėlius nei raudonus.

Daugiau nei 30 milijonų amerikiečių neturi bent vieno danties. Didžiulė rinka dantų implantus siūlančioms klinikoms. Dėl valgymo įpročių pokyčio ši rinka plečiasi ir Europoje.

15 milijonų žmonių Amerikoje nešioja karūnėles ar dantų tiltus, kurie pakeičia prarastus tikrus dantis.

3 milijonai amerikiečių turi dantų implantus, kasmet šis skaičius išauga iki 500 tūkstančių.

10 procentų JAV odontologų teikia implantavimo paslaugą, tačiau kvalifikuotų specialistų skaičius intensyviai auga dėl didžiulės rinkos ir poreikio.

Šiuo metu apskaičiuota, kad JAV dantų implantų rinka per metus odontologijos klinikoms generuoja apie 1 milijardą Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.

98 procentais dantų implantavimo atvejų procedūra baigiasi sėkmingai.

2006 metais JAV odontologai atliko 3 milijonus dantų implantacijų operacijų. Atkreipkite dėmesį, kad vienas pacientas gali implantuotis daugiau nei vieną dirbtinę šaknį.

2014 metais yra tikimasi, kad pasaulinė dantų implantų rinka generuos apie 10 milijardų JAV dolerių.

2014 metais Jungtinėse Amerikos Valstijos dantų protezavimas implantais atneš 1.3 milijardų pajamų.

Štai tiek tų įdomybių apie dantis, implantuos ir odontologus. Gal visgi straipsnio pabaigoje galiu drįsti pasakyti, kad dauguma faktų susiję su JAV, tačiau mes jau 20 metų Lietuvoje sekame amerikiečių pavyzdžiu. Stipriai besikeičiantys maitinimosi ir gyvenimo įpročiai tiesiogiai įtakos ir mūsų dantis, taigi pasimokykime iš kitų žmonių klaidų ir prižiūrėkime savo dantis.

Su breketai susijusios komplikacijos

Nei viena medicininė procedūra pasaulyje nėra be rizikos. Šiame straipsnyje pasakosiu apie breketus ir jų sukeliamas komplikacijas. Žinoma, su breketais susijusios rizikos nėra tokios pavojingos, kaip pavyzdžiui operacijų metu kylančios. Reikia žinoti, kad skirtingais atvejais gresia ir skirtingi pavojai, taigi tik Jūsų odontologas galėtų tinkamai konsultuoti kiekvienu išskirtiniu atveju.

Limitai

Breketai negali išspręsti visų nelygių dantų ar netinkamo sukandimo atvejų. Dažniausiai šiuos sprendimus apriboja dantų augimo procesai ar su žandikaulio kaulo augimu susiję veiksniai, kurie įtakoja sukandimą. Taip pat dažnai netinkamai prižiūrint kabes ar nenorint bendradarbiauti su odontologu, šis negali užtikrinti, kad norimas rezultatas bus pasiektas.

Gydymo trukmė

Dauguma gydymo procesų naudojant breketus vidutiniškai užtrunka apie dvejus metus. Visgi reikia suprasti, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, skiriasi dantų augimo greitis ir noras pasislinkti į numatytą vietą. Kaip bebūtų, konsultacijos metu odontologas turėtų nurodyti apytikslį gydymo laikotarpį kiekvienam pacientui individualiai.

Grįžimas atgal

Nuėmus breketus dantys dažnai nori sugrįžti į ankstesnes vietas, žinoma, tai gali nutikti palaipsniui. Paprastai nuėmus breketus pacientams yra pasiūloma naktimis naudoti specialias uždedamas plokšteles arba kapas, kurios apsaugo nuo dantų judėjimo. Jei šios kapos nėra dėvimos atsižvelgiant į odontologo rekomendacijas, dantų judėjimo atgal tikimybė yra labai didžiulė, ypač po breketų nuėmimo. Taip pat reikėtų suprasti, kad dantys gali judėti netgi prabėgus ir keletui metų po breketų nešiojimo, jauname amžiuje dantys nuolatos auga ir gana greitai gali keisti savo padėtį.

Šaknies sutrumpėjimas

Nešiojant breketus iškyla grėsmė danties šakniai sutrumpėti. Kai kuriems pacientams ši komplikacija pasireiškia šaknies viršūnės nežymiu sutrumpėjimu. Dauguma atvejų ši komplikacija neturi ilgalaikių pasekmių. Visgi retais atvejais pacientams gali rezorbuotis pusė ar daugiau dantų ilgio. Tai turi ilgalaikės įtakos dantų stabilumui. Šaknies rezorbcijos atvejų negalima nuspėti, iki šiol nėra žinoma, kodėl ši komplikacija atsiranda naudojant breketus. Nors tai ir retai pasitaikanti komplikacija, dažniausiai ištinka pacientus nešiojančius breketus ilgą laiką, daugiau nei 2 – 3 metus. Dauguma odontologų gydymo metu tikrina dantų šaknis peršviesdami šias rentgeno spinduliais.

Kalcio praradimas ir skylės

Tinkama burnos higienos svarba yra būtina pacientams nešiojantiems breketus. Paprastai netinkama priežiūra turi įtakos dantų būklei ir išvaizdai. Nuėmus breketus ant dantų gali likti baltos dėmės- pradiniai kurioziniai pažeidimai, kurių laiku nesustabdžius dantyse gali atsirasti skylės.Taip atsitinka dėl prastos dantų higienos, pastoviai įstringančių maisto gabaliukų. Dažniausiai odontologai pataria nuodugniai valyti dantis, naudoti siūlą, taip pat nėra patariama valgyti daug cukraus turinčio maisto. Fluoro turintis dantų skalavimo skystis gali būti tinkama priemonė kovojant su baltomis dėmėmis.

Periodontinės problemos

Svarbu žinoti, kad netinkama burnos higiena yra ne tik skylučių dantyse atsiradimo priežastis. Nešiojant breketus gali pasitaikyti ir periodonto ligų, kai netinkama higiena paveikia dantenas ar žandikaulio kaulą. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad žmonės sergantys periodonto ligomis nėra tinkami kandidatai nešioti breketus.  Įprastai nešiojant breketus odontologas nuolatos tikrina paciento būklę ir kaip tinkamai kabės yra prižiūrimos.

Dantų ankilozė

Kita labai reta, tačiau rimta liga susijusi su breketais yra ankilozė. Ši liga pasireiškia tuo, kad danties šaknis susijungia su žandikauliu, o aplinkui esantys dantys pradeda judėti link šio. Šios komplikacijos negali išspręsti net breketai. Visgi ši komplikacija dažniau kyla pacientams, kurių dantis yra implantuotas. Specialistai nėra įrodę, kad liga kyla naudojant breketus, visgi atsiradus šiai komplikacijai, breketai negali pagelbėti.

Kaip bebūtų, galima drąsiai teigti, kad breketai yra bene geriausias sprendimas norint ištiesinti dantis, išvardintos komplikacijos pasitaiko tikrai retai, o užsibrėžti pacientų tikslai dažniausiai yra pasiekiami.

Odontologija senovėje

Ne vienas iš mūsų yra lankęsis odontologijos klinikose. Vieniems ten reikėjo eiti siekiant ištiesinti pakrypusius dantis, kitiems užtaisyti atsiradusias skylutes, o šiek tiek mažiau laimingiems ir įsistatyti dantų implantą. Kaip bebūtų, visi be išimties turėjome progų apsilankyti pas odontologą. Daugelis apsilankymą odontologijos klinikoje supranta iš neigiamos pusės: teks daug sumokėti, skaudės it t.t. Šiame straipsnyje nusprendžiau dar kartą pateikti įvairiausių faktų apie praeities odontologiją. Galbūt tada suprasime, kad šiais laikais esame ne tokie jau nelaimingi lankydamiesi odontologo kabinete ar tiesiog valydami savo dantis.

Dantų pasta

Dantų pasta atsirado tik prieš truputį daugiau nei 100 metų iki tol dantys buvo valomi naudojant: kreidą, deginto medžio anglį, pelenus, citrinų sultis, tabako mikstūras ar net medų. Taip pat žinoma, kad praeityje vietoje dantų šepetėlių buvo naudojamos medžių šakos arba paprasčiausia pirštai.

O štai graikas Hipokratas 400 metais prieš Kristų pasiūlė dantų pastą gaminti iš trijų pelių ir kiškio galvos. Tokia pasta tūrėjo pagelbėti nuo kankinančio dantų skausmo. Tikriausiai nelabai būtų malonu valyti dantis tokia pasta, kad ir kaip juos skaudėtų.

Dantų balinimas- dažymas

Apie 1600 metus Japonijoje išplito paprotys moterims dantis dažytis juodai, taip parodant ištikimybę vyrams. Tokios procedūros buvo atliekamos to meto Japonijos odontologų kabinetuose.

Dar vienas šių dienų žmogui ne mielas faktas yra apie dantų balinimą. Senovės galai, kuriuos savo laiku nukariavo Julijus Cezaris, dantis balindavo naudodami savo šlapimą. Kaži ar dabar apsidžiaugtume tokiais senovės galų žynias-odontologais.

Šepetėliai ir gydymas

Kinų odontologai buvo dar išradingesni. Šie ant pergamentų užrašydavo specialias maldas ir šias apvyniodavo aplink skaudamą dantį. Dažniausiai toks gydymas baigdavosi danties traukimu. Įdomu, kad pirmieji dantų šepetėliai buvo pagaminti taip pat Kinijos imperijoje. Į Europą šie buvo importuoti 17 amžiuje. Netgi iki 20 amžiaus vidurio iš šerno ir arklio šerių gaminami dantų šepetėliai buvo importuojami iš Kinijos į Didžiąją Britaniją. Pirmieji nailoninių šerių dantų šepetėliai pasaulį išvydo tik 1938 metais.

O štai Actekų odontologai atsiradusias dantų skylutes užtaisydavo metalinėmis plombomis prieš tai į atsivėrusią dantyje ertme įpildami specialaus žmogaus plaukų nuoviro.

Taip pat senovėje prieš atsirandant dirbtiniams protezams šių vietoje buvo naudojami tikrų dantų protezai. Dantys tiesiog buvo ištraukiami iš negyvų žmonių žandikaulių ir implantuojami gyviesiems. Ne pats mieliausias jausmas, kai žinai, jog nešioji kažkieno kito dantis.

Pirmasis dantų grąžtas buvo išrastas 1949 metais zelandiečio Džono Patriko Waslho, kuriam dėl šio atradimo Didžiosios Britanijos karalius suteikė riterio statusą. Pati technologija paplito 1957 metais, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pradėta prekiauti šiuo prietaisu.

 Rovimas

Žinoma, naudojant įvairias, gana keistas priemones dantų gydymui šiuos gana dažnai tekdavo tiesiog ištraukti. Pirmieji dantų traukimo procesą palengvinančias reples sugalvojo graikai. Na, juk Graikijos regionas buvo vienas iš didžiausių senovės kultūros ir medicinos centrų.

Viduramžiuose dantistų pareigas Europoje dažniausiai atlikdavo kirpėjai arba kalviai. Visgi šie „specialistai“ dažniausiai atlikdavo tiktai vieną procedūrą, tai yra sugedusio danties rovimas.

Pirmieji dantų implantai

Pirmoji civilizacija naudojusi dirbtinius dantų implantuos buvo Majai. Archeologai yra aptikę moters palaikus datuojamus 600 mūsų eros metams. Moters žandikaulyje rasti trys dirbtiniai implantai pagaminti iš jūros kriauklių. Šis atradimas laikomas pirmuoju dantų implantacijos atveju, nes jūros kriauklės yra įaugusios į žandikaulio kaulą taip suformuodamos dirbtinę šaknį.

Štai tokia ta senovės odontologijos istorija, kaip matote tokie patogumai pagreitinantys dantų taisymą, kaip dantų grąžtas odontologijos kabinetuose atsirado visai nesenai. Mes, odontologų pacientai, dažnai drįstame skųstis dėl nemalonių procedūrų, bet pažiūrėkime, kaip per pastarąjį šimtmetį patobulėjo ši medicinos šaka.

Dantų implantai - komplikacijos

Dantų implatavimas yra gana sudėtinga procedūra susidedanti iš kelių etapų, kurių metu atliekamos įvairios operacijos. Savaime suprantama, kaip kitose chirurginėse operacijose taip ir dantų implantacijos metu atsiranda komplikacijų tikimybė. Žinoma reikia pabrėžti, kad tik mažiau nei 5 procentai operacijų gali būti nesėkmingos. Paprastai nesėkmes įtakoja ne odontologijos klinikų specialistai, bet kitos kartai net su pačia operacija nesusijusios priežastys. Šiame straipsnyje pateiksiu retas, bet galimas su dantų implantais susijusias komplikacijas.

 Kaip žinome dantų implantai yra skirti žmonėms nesenai netekusiems dantų. Įprastai implantai padeda išsaugoti žandikaulio kaulą, ko pasėkoje išsaugomas ir teisingas kitų dantų išsidėstymas bei užtikrinama graži, taiasyklinga šypsena. Visgi nėra namų be dūmų, taigi pateikiu žadėtą galimų komplikacijų sąrašą:

1. Dantų implantų infekcija po procedūros.

Kaulas ir dantenos supančios danties implantą gali būti užkrėstos, dėl ko atsiranda komplikacijos. Šitaip dažniausiai gali nutikti operacijos metu, įstatinėjant implantą- dirbtinę šaknį. Žmogaus burnoje pilna įvairiausių bakterijų, taigi netgi stengiantis nuo šių apsisaugoti išlieka tikimybė, kad audiniai esantys aplink implantą bus užkrėsti.

2. Danties implanto atmetimas.

Gali nutikti taip, kad jūsų kūnas nepriims dirbtinės šaknies – svetimkūnio ir stengsis šią pašalinti. Tokios pačios komplikacijos nutinka ir po inkstų, kepenų, širdies implantacijų.

3. Per didelė danties implanto apkrova.

Kaului augant aplink danties implantą reikėtų šį pasaugoti. Dantų sukandimo metu atsirandantis spaudimas gali išjudinti tiek šaknį, tiek aplink ją esančius kaulo audinius. Taip pat ant vienos šaknies dedama karūnėlė iš 2-3 dantų gali patirti per didelį spaudimą. Pati gamta kiekvienam dančiui suteikė po šaknį, taigi tokia pati taisyklė turi galioti ir dantų implantams.

4. Danties implanto gedimas.

Dantų implantai pagaminti iš titano metalo. Šis nors ir labai stiprus dėl gamybos klaidų gali sulinkti ar lūžti. Šios nesėkmės metu metalo dalelės gali patekti į audinį ir taip prasidėti infekciją. Tokie atvejai labai reti. Šiuolaikinės technologijos ir gamybos metodikas šias nesėkmes sumažino. Tačiau yra žinomi ir tokie atvejai.

5. Kaulo apie danties implantą netekimas.

Kai kuriems pacientams sergantiems periodonto liga kaulas gali pradėti nykti netgi apie tikrą dantį. Tokie patys atvejai yra žinomi ir įstačius danties implantą. Galima paminėti, kad nepaisant žandikaulio kaulo netekties implantas gali išsilaikyti stabilus ir jokių papildomų priemonių nereikės imtis. Kaip bebūtų odontologai pataria nuolatos stebėti žandikaulio kaulą pasidarant rentgeno nuotraukas, taigi pacientams turintiems implantus reikėtų reguliariai lankytis odontologijos klinikose.

 6. Danties implanto uždegimas.

Kaulas ir dantenų audiniai aplink implantą gali užsikrėsti ir po operacijos. Po karūnėle gali patekti maisto likučių ar kitų svetimkūnių sukeliančių uždegimą ir komplikacijas, netgi praėjus ilgam laikui po operacijos.

 7. Danties implanto atidarymas

Ši yra daugiau prevencinė priemonė nerandant skausmo priežasties. Dažnai laiku aptiktos dantų implantų komplikacijos yra sutvarkomos odontologų nešalinant paties implanto. Dantenų atvėrimas aplink implantą gali padėti rasti skausmo priežastį.

 Reikėtų suprasti, kad dantų implantai niekuo nesiskiria nuo tikrų dantų. Juos veikia maisto likučiai įstrigę tarpdančiuose, kariesas ir t.t. Taigi norint išlaikyti savo implantus nesugandintus reikės dantų šepetuku valyti dantis 2-3 kartus per dieną, taip pat naudoti specialiai dantims skirtą siūlą.

Be to, reikėtų nepamiršti lankytis pas odontologą, kuris stebės implanto būseną. Geriausiai lankytis pas implantacijos procedūrą atlikusį specialistą, kuris geriausiai žino situaciją ir galės tinkamiausiai patarti. Pats specialistas turėtų nustatyti apsilankymų grafiką.

Ka draudžia įžymybės?

Visiems žinoma, kad aktoriai, dainininkai nuolatos save turi prisižiūrėti. Išvaizda ir aišku tiesioginiai gabumai šių profesijų žmonėms užtikrina valgomą duoną. Nieko keista, kad pinigais besišvaistančios pasaulinės žvaigždės apdraudžia savo kūno dalis nuo nelaimingų atsitikimų. Pirmą kartą apie tokį atvejį išgirdau prieš porą metų Jenifer Lopez apdraudus savo užpakalį 300 milijonų JAV dolerių, visgi ši suma nėra pati didžiausia. Šiame straipsnyje pateiksiu 15 brangiausių kūno dalių apdraudimo atvejų.

15 vieta Rianos kojos- 1 milijonas JAV dolerių.

Rnb stiliaus dainininkė Riana. 2007 metais mergina tapo Gillete kompanijos skutimosi peiliukų reklamos veidu. Įmonė merginos kojas apdraudė įspūdinga 1 milijono JAV dolerių suma. Kompanijos atstovas tuo metu spaudai teigė, kad tokios garsenybės kojos turi būti apdraustos, kaip dievaitės.

14 vieta Madonos krūtinė – 2 milijonai JAV dolerių.

Garsioji pop muzikos karalienė iš pradžių savo biustą norėjusis apdrausti 12 milijonų dolerių, tačiau vėliau persigalvojo ir skyrė „niekingus“ du.

13 vieta Heidi Klum kojos – 2.2 milijonai JAV dolerių.

Laidų vedėja ir buvusi garsi apatinio moteriško trikotažo modelis Heidi Klum kojas yra apdraudusi daugiau nei 2 milijonais dolerių. Įdomu, kad jos kairiosios kojos draudimas kainavo 1,2 milijono dolerių, o dešinės tik 1 milijoną. Taip nutiko todėl, kad ant modelio kairiosios kojos specialistai aptiko mažytį randą, dėl kurio kojos draudimas buvo įvertintas brangiau.

12 vieta Tina Turner kojos - 3.2 milijono JAV dolerių.

Dabar 72 metų dainininkė savo įspūdingas kojas apdraudė 3.2 milijonais JAV dolerių.

11 vieta Doly Parton krūtinė – 3.8 milijono JAV dolerių.

Savo turtus žymi dainininkė apdraudė 1970 metais. Tuo meto jos biusto apimtis siekė 106 centimetrus. Iš tiesų dainininkė savo krūtinę draudė 600 JAV dolerių, tačiau dėl infliacijos dabartinė suma atitiktų beveik 4 milijonus.

10 vieta Kylie Minou užpakalis – 5 milijonai JAV dolerių.

9 vieta Tom Jones krūtinės plaukai – 7 milijonai.

Šis atvejis turbūt labiausiai nustebino besidomint įžymybėmis draudusiomis kūno dalis. Dainininkas turi nepakartojamą balsą, o savo pasirodymuose dainas atlikdavo prasisegęs marškinėlius. Tai bene pirmasis vyras dainininkas, kuris labiau rūpinosi krūtinės plaukais nei savo balsu.

8 vieta Daniel Craig kūnas įvertintas 8 milijonais JAV dolerių.

Aktorius ir paskutinysis Džeimas Bondas vaidindamas agentą 2008 metais nusprendė pats atlikti visus kaskadinius triukus. Taigi filmo prodiuseriams neliko nieko kito, kaip apdrausti aktorių nuo nelaimių.

7 vieta Amerika Ferera šypsena – 10 milijonų.

Filmo Baisoji Bėtė žvaigždė gerai žinoma dėl savo šypsenos. Skirtingai nei garsiajame seriale merginai breketai nebuvo būtini nei vaikystėje, nei dabar. Specialistai nustatė, kad dantys nebuvo balinti taip pat nėra jokių žymių, kad būtų naudojami dantų implantai. Visgi šypseną nuspręsta įvertinta nemenka 10 milijonų sumą.

6 vieta Julia Roberts šypsena – 30 milijonų Jav dolerių.

Dar viena aktorė Holivude gerai žinoma dėl savo akinančios šypsenos. Kaip ir Amerika Ferera, aktorė nėra pasitelkusi breketų ar dantų implantų šypsenos gelbėjimui, tačiau sklando keletas gandų apie balinimo procedūras, kaip bebūtų viena brangiausių pasaulio aktorių užima 6 vietą.

5 Briuso Springstyn balsas 31.2 milijonas JAV dolerių

Dainininkas ir kompozitorius 8 – jame dešimtmetyje savo balsą apdraudė 5.7 milijonams dolerių, dabar draudimo suma išaugo 6 kartus. Regis nebloga investicija.

4 vieta Davido Bekhamo kojos – 70 milijonų JAV dolerių.

Jei moterys gali, kodėl negali vyrai? Vienas žinomiausių pasaulio futbolininkų, Davidas Bekhamas, kojas yra apdraudęs 35 milijonams dolerių, dabar draudimo suma išaugo iki 70 - ies. Nieko keisto, kad futbolininkas pastaruoju metu patiria daugybę kojų traumų.

3 vieta Christiano Ronaldo kojos 144 milijonai dolerių.

O štai Ispanijos futbolo klubas sumokėjęs rekordinę išpirką už futbolininką 123 milijonus dolerių, jo kojas nusprendė apdrausti 144 milijonų dolerių suma.

2 vieta Jenifer Lopez užpakaliukas – 300 milijonų JAV dolerių.

Oficialu, tai brangiausias užpakaliukas žemėje.

1 vieta Maraja Kerey kojos 1 milijardas JAV dolerių.

Dainininkė užbaigia įspūdinga draustų kūno dalių sąrašą. 2006 merginos kojas įspūdingai sumai apdraudė jau minėta „Gillete“ kompanija.

Dantų balinimas

Dantų balinimas kapomis, estetinis plombavimas ar kiti pažangūs dantų dailinimo būdai šiuo metu yra labai populiarūs. Televizijoje, žurnaluose į, Jus, žvelgia žvaigždės su spindinčiomis šypsenomis, dėl šių suformuoto įvaizdžio „mirtingieji“ taip pat trokšta turėti baltas, spindinčias šypsenas, kurios pagyvina veido bruožus. Šiandien papasakosiu apie populiariausius dantų balinimo būdus pasitelkiant natūralias priemones, kurios visgi ne visada yra saugios...

Šiais laikais norint išbalinti dantis galima rinktis iš gausybės būdų: balinimas kapomis, lazeriu ar kitais metodais prižiūrint stomatologui arba natūraliomis medžiagomis, kurios yra gerokai pigesnės, bet ne visada tokios saugios. Taigi natūralias medžiagas dažniausiai galima rasti kiekvieno iš mūsų namuose, tokie produktai yra: citrinos, braškės, agurkai, salierai, morkos, brokoliai, medžio anglis ir kitos.

Citrinų sultys ir jų žieveles galima naudoti, kaip dantų pastą. Tai gana populiarus būdas naudojamas balinant dantis. Visgi reikia būti labai atsargiems, nes citrinų rūgštis naikina kalcį, kuris yra labai reikalingas dantims. Be kalcio šie gali pradėti trupėti. Antra, dažnai tradiciniame dantų balinime naudojama uoga yra braškė. Sutrinta braškių tyrė, taip pat pasitelkiama, kaip dantų pasta , tačiau turi kenksmingą poveikį dantų emaliui.

Dantų balinime naudojamos ir daržovės. Salierai, morkos brokoliai ir agurkai naudojami, kaip dantų pasta, tačiau nuolat valant dantis tokiu būdu galimas per didelis kalcio kiekis, kuris gausiai aptinkamas minėtose daržovėse. Taigi paradoksalu, kad dantims tiek per didelis, tiek per mažas kalcio kiekis gali stipriai pakenkti.

Medžio anglis ir šarmas pasižymi gausiu kalio hidroksido kiekiu, ši medžiaga veikia kaip balinanti medžiaga. Bet reikėtų suprasti, kad ir ši netinkamai naudojant gali greičiau pakenkti dantims ir emaliui. Viena efektyvesnių (tačiau ir nesaugiausių) medžiagų naudojamų buitiniame dantų balinime yra soda sumaišyta su druska. Šis mišinys jau gana senai naudojamas, kaip viena efektyviausių natūralių balinimo medžiagų. Į šį mišinį galima įmaišyti ir kalio vandenilio peroksido parduodamo vaistinėse. Visgi tikriausiai nerasite odontologo, kuris patartų naudoti tokį balinimo būdą, kadangi netinkamai naudojant šias medžiagas, galite stipriai pakenti dantims. Ypač nesaugiu būdu yra laikomas sodos naudojimas.

Apžvelgus dažniausiai naudojamus natūralius balinimo metodus akivaizdu, kad dantis galima išsibalinti ir namuose, tačiau visi populiariausi metodai neužtikrina saugumo ir gali sukelti tolimesnes komplikacijas. Kaip alternatyva natūralioms medžiagos būtų procedūros odontologo kabinete, kurios gal ir šiek tiek brangesnės, bet gerokai saugesnės.

Populiariausios balinimo procedūros odontologo kabinėte:

Dantų balinimas lazeriu. Ši procedūra atliekama tik stomatologo kabinete. Paprastai ji trunka ne ilgiau, kaip valandą. Dantys būna padengiami specialiu skysčiu, kurio didelę dalį sudaro vandenilio peroksidas. Kai dantys jau būna padengti geliu, jie yra švitinami specialiu lazeriu, kuris sužadina veikliąsias medžiagas. Šis būdas yra vienas greičiausių.

Dantų balinimas kapomis. Palyginus su kitais balinimo būdais, tai vienas pigiausių ir efektyviausių metodų. Šiuo metodu balinant dantis užtrunkama gerokai ilgiau nei lazeriu. Atsižvelgus į dantų būklę procesas trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Prieš pradedant procedūrą yra pagaminamos kiekvienam individualiai pritaikytos kapos. Jos atitinka jūsų dantų formą. Dantų balinimas kapomis reikalauja kantrybės, nes turėsite tuo užsiimti kasdien. Kiekvieną dieną prieš miegą kapas reikės įsidėti į burną. Prieš tai jos turės būti mirkomos specialiame skystyje.

Visgi, jeigu planuojate balinti dantis natūraliu būdu, pirmiausia odontologijos klinikoje atlikite profesionalią dantų valymo procedūrą – dantys gali pašviesėti vien nuo šios procedūros. Visgi prieš atlikdami bet kokius balinimo veiksmus, pirmiausia pasikonsultuokite su savo odontologu.

Apie breketus

Breketai odontologų naudojami blogo sąkandžio gydymui. Geras sąkandis yra toks, kai burnos gale esantys krūminiai dantys skirti kramtymui yra tiesūs ir netrukdo vienas kitam, o priekiniai viršutiniai, taip pat tiesūs, truputėlį išlenda į priekį lyginant su priekiniais apatiniais dantimis. Gana painu ar ne? Kreivi dantys, gali atrodyti neestetiškai ar netgi sukelti fizinį ar emocinį skausmą. Neteisingas sąkandis trukdo kramtyti, atsikąsti ar net kalbėti. Žmonėms, nekreipiantiems į blogą sąkandį, laikui bėgant dantų implantai gali tapti reikiamybe, nes kreivus dantis gali prireikti šalinti. Šiame straipsnyje pateiksiu keletą teiginių ir atsakymų susijusių su breketais.

 Blogą sąkandį įtakoja gausybė priežasčių. Iš tiesų blogam sąkandžiui vystytis nemažą įtaką daro paveldimumas. Kitiems dantys pakrypsta dėl blogų įpročių vaikystėje, pavyzdžiui nykščio čiulpimo. Visgi kiekvienam žmogui sąkandžio kreivumo priežastys yra skirtingos, kaip ir pats kreivumas. Odontologai pataria vaikams nuo 7 metų pasitikrinti dantų sąkandį, kadangi tokiame amžiuje jau galima įžvelgti pirmąsias tendencijas dėl nuolatinių dantų atsiradimo.

 Vaikai gali būti gydomi dar neiškritus pieniniams dantims. Iš tiesų tai yra įmanoma, visgi dažnesni atvejai, kai breketai vaikams yra siūlomi jau išaugus nuolatiniams dantims.

 Breketai yra geriausias kreivų dantų gydymo metodas. Geriausią gydymo metodą gali nurodyti tik kvalifikuotas specialistas. Visgi reikia sutikti, kad breketai ar tiksliau reikėtų vadinti kabės, yra dažniausiai naudojamas metodas.

 Pats veikimo principas yra gana paprastas. Mažyčiai breketai yra priklijuojami prie paciento dantų ir sutvirtinami vielutėmis, būtent reguliuojant vielučių įsitempimą ir yra tiesinami dantys, kurie pakrypsta norima linkme. Įprastai kabės būna metalinės, tačiau vyresni pacientai norintys, kad šios nesimatytų, gali naudoti brangesnes, pagamintas iš keramikos. Šios yra mažiau pastebimos.

 Ortodontinis dantų sąkandžio gydimas reikalauja dviejų dalykų: spaudimo ir laiko. Galima pagalvoti, kad šis teiginys yra gana keistas, tačiau breketų naudojimo atveju jis yra visiškai teisingas. Naudojant breketus sąkandžio gydymui dantis reikia paveikti spaudimu tam tikra linkme, ko pagalba dantis pakeičia kryptį ir tik per tam tikrą laiką, pasiekiamas reikiamas rezultatas. Dauguma atvejų gydymas trunka nuo vienerių iki trejų metų. Žinoma, vystantis odontologijoje naudojamoms technologijoms šis laikotarpis vis trumpėja. Taip pat mažėja ir apsilankymų pas odontologą skaičius, kadangi procese naudojamos metalinės vielutės skirtingai nei senosios ilgiau išlaiko spaudimą. Įprasta, kad dabar pas specialistą tempimo procedūrai reikia lankytis kas 6 – 8 savaites.

 Pacientai gali jaustis nemaloniai dėvėdami breketus. Iš tiesų, kaip ir dauguma kitų odontologinių procedūrų, breketai gali sukelti nemalonų jausmą ypač tik pradėjus jais naudoti. Reikia suprasti, kad kabės burnoje yra svetimkūnis, pacientai gali patirti perštėjimą. Taip pat pradžioje patariama valgyti minkštesnį maistą, odontologas taip pat gali išrašyti skausmą mažinančių vaistų. Vis dėlto bėgant laikui prie šių nepatogumų įprantama, o dažniausiai jie visai nebejuntami. Beje, po tempimo procedūrų dažnai jaučiamas lengvas skausmas, reiškiantis, kad dantys po truputį keičia savo poziciją, tai geras ženklas.

 Po aktyvaus gydymo naudojant kabes sudarytas iš breketų pacientams tenka nešioti specialias kapas. Taip šis teiginys teisingas. Siekiant, kad dantys nesugrįžtų į buvusias vietas, keletą mėnesių pacientams tenka nešioti specialias kapas pritaikytas naujam sąkandžiui. Praėjus odontologo nurodytam laikui, kapų nešioti nebereikės, liks tik džiaugtis sveikai ir estetiškai atrodančiais dantimis.

 Taigi dantų breketai nors ir šiek tiek skausmingas ir neišvaizdus kreivų dantų gydymo metodas, yra vienas populiariausių pasaulyje, atnešantis gal ir negreitus, bet garantuotus rezultatus. Geriau pasirūpinti dantimis dabar nei po to ieškoti protezų ar dantų implantų.

Klausimai atsakymai: dantų balinimas

Dantų balinimas, kas tai?

Pasitelkus metodus, padedančius balinti dantis, galite pakeisti, išbalinti dantų spalvą nešalinant natūralaus dantų paviršiaus. Reikėtų žinoti, kad balinant dantis rezultatas priklauso nuo esamos dantų spalvos, tai reiškia, kad skirtingam pacientui, pasiekiami skirtingi rezultatai.

Kodėl mano dantims reikalinga šviesinimo procedūra?

Poreikį balinti dantis gali veikti gausybė veiksnių. Kiekvienas iš mūsų yra skirtingi, kaip ir mūsų dantys. Bėgant laikui šie gali pagelsti ir atrodyti neestetiškai.

Dantų spalvą taip pat įtakoja maistas ir gėrimai, tokie kaip kava, arbata, raudonas vynas. Be to, yra įrodyta, kad rūkymas taip pat įtakoja dantų atspalvį.

Kai kuriais atvejais, dantų spalvą keičia dantų akmenys. Yra atvejų, kai žmonės vartodami antibiotikus pastebi, kad ant jų dantų atsiranda dėmės. Taigi, kaip ir minėjau, Jūsų šypsenos tamsėjimą įtakoja daugybė veiksnių.

Kaip vyksta dantų balinimo procedūra?

Dantų balinimas odontologo kabinete yra bene dažniausiai naudojamas metodas. Tik stomatologas gali pacientui pasakyti ar jis yra tinkamas kandidatas dantų balinimo procedūrai.

Visų pirma, odontologas ant jūsų dantenų uždės apsauginę gumą arba gelį. Po to ant dantų bus užtepamas specialus balinimo skystis. Šį dažniausiais sudaro vandenilio peroksidas arba karbamido peroksidas. Šios medžiagos įsiskverbia į emalį, tokiu būdu danties spalva tampa šviesesnė.

Kiek laiko trunka procedūra?

Paprastai visas balinimo kursas trunka nuo 3 iki 4 savaičių. Per pirmus 2 ar 3 vizitus stomatologas gamins specialias kapas, kurios padės tęsti procedūrą namuose. Dantų balinimas kapomis namuose trunka nuo poros iki keturių savaičių, kiekvieną dieną pacientas turi 30 minučių ant dantų užsidėti kapas pripildytas specialaus gelio.

Beje, dabar yra ir tokių gelių, kuriuos ant dantų galima laikyti iki 8 valandų. Naudojant tokius gelius, balinimo laikotarpis yra sutrumpinamas iki vienos ar poros savaičių.

Kitos balinimo procedūros

Balinimas lazeriu gali būti atliekamas tik odontologo kabinete. Šiai procedūrai naudojamas didelės koncentracijos gelis ir lazeris. Lazeris sustiprina gelio poveikį. Naudojant šį metodą dantys pabąla labai greitai. Visgi didelės koncentracijos balinimo gelis gali sukelti ir stiprius pašalinius pokyčius. Tačiau jei žmogus yra sveikas, šie pokyčiai yra grįžtami ir ilgalaikės žalos nedaro.

Galima paminėti ir visiems žinomas balinamąsias dantų pastas. Visgi šios daugiau tinkamos dantų tamsėjimo prevencijai, o ne pačiam balinimui. Žinoma, yra ir kitų balinimo metodikų, tačiau jos ne tokios populiarios.

Kiek ilgai dantys išlieka balti?

Įprasta nuomonė yra, kad dantų balinimo rezultatai išlieka iki 3 metų. Kaip bebūtų, rezultatas gali išlikti ir ilgesnį, ir trumpesnį laikotarpį, priklausomai nuo to, kaip šie yra prižiūrimi. Taip pat nereikėtų tikėti, kad išlaikysite baltus dantis jei: rūkote ar vartojate maisto produktus, kurie dažo dantis. Geriausiai šiuo klausimu gali pakonsultuoti odontologas, atliekantis procedūrą.

Šalutiniai efektai?

Kai kurie pacientai gali pajusti  dantų jautrumą šalčiui. Kiti gali jausti gerklės perštėjimą, taip pat dantenos gali šiek tiek pabalti. Šie simptomai dažniausiai yra laikini ir baigus gydymo periodą per kelias dienas greičiausiai dings. Jei bet kuris iš šių simptomų išlieka ilgesnį laiko tarpą, reikia kreiptis į odontologą.

Ar galima išbalinti pavienius dantis, kuriems pašalintas nervas?

Dauguma atvejų negyvi dantys per tam tikrą laiką praranda baltą spalvą. Odontologas gali pacientui pasiūlyti atidaryti danties kanalą ir užpildyti jį specialiu baltinimui skirtu produktu, kuris iš vidaus pakeis danties be nervo spalvą.

Trumpai apie dantų implantus

Dantų implantai, tai dirbtinės šaknys, kurias odontologai įstato į žandikaulį siekdami pakeisti pamestus dantis, o vėliau ant šių šaknų uždedamos karūnėlės arba dantų tiltai. Implantai yra puikus sprendimas žmonėms, kurie nesenai neteko dantų dėl ligos, sužeidimo ar kitos priežasties. Be to, naudojant šią technologiją nėra žalojami aplinkiniai dantys, kaip tai nutinka su įprastomis karūnėlėmis.

Kokias funkcijas atlieka dantų implantai?

• Pakeičia vieną ar kelis dantis nepaveikdamas šalia esančių;
• Pašalina išimamų protezų poreikį;
• Dirbtinės šaknys suteikia atramą ilgalaikiams protezams, kurie tampa patogūs ir saugūs, kaip ir įprasti dantys.

Dabar naudojami implantų tipai

• Įsukami į kaulą. Šio tipo implantai yra labiausiai paplitę. Įvairių formų dirbtinės šaknys yra įsukamos į žandikaulio kaulą. Iš titano pagaminti varžteliai suauga su kaulu. Tokia dirbtinė šaknis (implantas) gali laikyti vieną ar daugiau dirbtinių dantų. Šio tipo implantai siūlomi kaip pakaitalas pacientams, kurie nešioja karūnėles ar išimamus protezus.
• Į žandikaulį montuojami. Šie implantai tvirtinami ant sunykusio žandikaulio kaulo. Šis metodas, kur kas retesnis.

Dantų implantų privalumai lyginant su išimamais protezais ar dantų tiltais

• Estetinis vaizdas. Pojūtis nešiojant dantų implantus lygiai toksai pats kaip ir tikrų dantų. Dirbtinės dantų šaknys suauga su žandikaulio kaulu ir suformuoja natūralią struktūrą. Taip pat implantai išsaugo žandikaulio kaulą, to pasėkoje neišsivaikšto sąkandis, to negali užtikrinti nei išimamai protezai, nei dantų tiltai. Galiausiai niekas neatskirs implantų nuo tikrų dantų.
• Saugumas. Implantai išsaugo aplinkinius dantis. Dantų tiltams reikalinga atrama, dėl to odontologai apdirba esančius dantis, taip sukurdami atramą. Dantų implantai turi nuosavą šaknį, taigi jiems nereikia papildomos atramos.
• Suteikia pasitikėjimo. Dantų implantai leidžia valgyti, kalbėti ir šypsotis. Jie niekada neiškris, kaip tai kartais nutinka su išimamais protezais.
• Patikimumas. Implantacijos nesėkmių skaičius labai mažas, o ilgaamžiškumas garantuotas tinkamai prižiūrint.
• Kaina. Nors atrodytų pirminė kaina yra gerokai didesnė nei protezų ar dantų tiltų, tačiau žinant, kad tinkamai prižiūrimi implantai, tarnauja virš 25 metų, kainą gerokai sumažina.

Ar Jūs tinkamas kandidatas implantacijai?

Nuvykus į odontologijos kliniką odontologas nustatys ar Jūs esate tinkamas kandidatas. Pagrindiniai reikalavimai norint įstatyti tipinius dantų implantus yra aukštas žandikaulio kaulas ir sveikas dantenų audinys.

Gydymo procedūra

Paprastai implantacijos procesas nuo implantacijos operacijos dienos iki protezavimo apatiniam žandikauliui trunka 3 mėnesius, o viršutiniam 6 mėnesius.

Esant tinkamoms sąlygoms, kai pastebimas patikimas implanto įsitvirtinimas kaule, galimas ankstyvas implanto apkrovimas. Paprastai protezuojama po implantacijos praėjus 6 savaitėms (apatiniame žandikaulyje) arba 12 savaičių (viršutiniame žandikaulyje).

Implantai gali būti protezuojami ir tą pačią arba kitą dieną po implantavimo operacijos. Staigus apkrovimas galimas tokiais atvejais, kai kaulas storas, gleivinė sveika, skandis taisyklingas, kai implantuojama vietose, kur kramtymo metu implantui tenkantis krūvis nebus didelis. Nauja šypsena galite džiaugtis iš karto! Vis dėl to dažnesniais atvejais odontologai pataria šiek tiek palaukti, kol atsileidžia dantenų tinimas ir nepastebima jokių komplikacijų.

Ko galima tikėti po procedūros?

Turbūt niekam nereikia aiškinti, kodėl reikia prižiūrėti savo dantis. Dantų implantai niekuo nesiskiria nuo tikrų dantų. Juos veikia maisto likučiai įstrigę tarpdančiuose, kariesas ir t.t. Taigi norint išlaikyti savo implantus nesugadintus reikės dantų šepetuku valyti dantis 2-3 kartus per dieną, taip pat naudoti specialiai dantims skirtą siūlą.

Taip pat reikėtų nepamiršti lankytis pas odontologą, kuris stebės implanto būseną. Geriausiai lankytis pas implantacijos procedūrą atlikusį specialistą, kuris tikrai žino situaciją ir galės tinkamiausiai patarti. Pats specialistas turėtų nustatyti apsilankymų grafiką.

Estetinio dantų plombavimo pliusai ir minusai

Kiekvienas norime būti patrauklūs kitiems žmonėms ir susilaukti komplimentų bei dėmesio. Deja, dėl kai kurių įgimtų ar įgytų trūkumų, negalime tuo džiaugtis. Viena iš skaudžiausių temų yra negraži šypsena. Ji trukdo mums laisvai reikšti pačias gražiausias emocijas – džiaugsmą, laimę, susižavėjimą. Taigi, verta imtis šypsenos sutvarkymo. Vienas iš geriausių būdų – estetinis plombavimas.

Dantų plombavimas gali būti atliktas per vieną odontologo vizitą. Tačiau paprastai dantų vainikėliai pagaminami po kelių apsilankymų pas odontologą. Reikia nuimti danties antspaudą, siųsti jį į laboratoriją. Tuo tarpu estetinis dantų plombavimas gali būti atliktas per vieną valandą (gali prireikti ir 1-2 valandų).

Vienas didžiausių privalumų, kad estetinis dantų plombavimas yra palyginti nebrangi paslauga. Palyginus įvairius dantų estetinio vaizdo gerinimo keitimo būdus, estetinis plombavimas yra beveik du kartus pigesnis būdas.

Atliekant estetinį dantų plombavimą, beveik nepažeidžiama dantų struktūra. Atliekant šį šypsenos patobulinimą, stengiamasi, panaikinti kuo mažesnį dantų emalio kiekį. Tuo tarpu restauruojant dantis vainikėliais tenka nušlifuoti gana daug sveikų danties audinių.

Estetinis plombavimą gali atlikti kiekvienas odontologas. Žinoma, visada geriau eiti pas odontologus, kurie šią sritį išmano geriausiai. Dantų plombavimas atliekamas daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Estetinis plombavimas Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje dažniausiai atliekamas dantų estetikos srityje dirbančių odontologijos klinikose.

Po estetinio dantų plombavimo nereikia imtis jokių specialių priežiūros veiksmų. Pakaks kasdienės dantų priežiūros: dantų valymo dantų šepetuku, skalavimo skysčiu ir tarpdančių valymo siūlu arba tarpdančių šepetėliu.

Didžiausias estetinio dantų plombavimo minusas yra trumpa plombos gyvavimo trukmė. Vidutiniškai dantų plombos tarnauja 10 metų. Tuo tarpu brangesni estetinio dantų vaizdo keitimo būdai gali tarnauti daug ilgiau.

Taip pat, žinoma, kad plombos nebūna tokios atsparios kaip dantų vainikėliai. Valgant kietą maistą jos gali būti pažeistos. Tokiu atveju reikės ją pakeisti nauja, o tai gali dar labiau susilpninti dantį.

Dažniausiai estetinis plombavimas atliekamas, kai nėra labai didelių dantų pažeidimų ir juos galima atstatyti plombomis. Tačiau jeigu dantys labai stipriai pažeisti ėduonies, dantis rekomenduojama atstatyti vainikėliais.

Kosmetiniai dantų priežiūros metodai

Ar Jūs kada nors svajojote apie spindinčią, baltą, holivudišką šypseną? Patikėkite, Jūs tokie ne vieni. 2010 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad turint reikiamą sumą, 10 milijonų amerikiečių tuoj jau pat keliautų į odontologo kėdę ir išsibalintų dantis. Tais pačiais metais Amerikoje dantų balinimas kapomis, lazeriu ar kitais metodais buvo pelningiausia paslauga stomatologų teikiamų paslaugų tarpe (paslaugos apyvarta sudarė 1.7 milijardus JAV dolerių). Kosmetiniams dantų dailinimams dabar galima naudoti galybę produktų. Šiame straipsnyje papasakosiu apie kosmetinius dantų priežiūros metodus ir procesus.

Kiekvieno žmogaus dantis yra sudarytas iš vidinio - dentino sluoksnio ir dantį dengiančio emalio, kuris apsaugo dantį. Valgant maistą, geriant gėrimus ar rūkant ant dantų formuojasi naujas apnašų sluoksnis. Odontologai naudodami specialius chemikalus ar įrankius šį sluoksnį gali pašalinti. Taip pat teisingai valant dantis, šį pašalintų ir abrazyvių dalelių turinčios dantų pastos. Beje, taip vadinamos balinančios dantų pastos, taip pat skirtos šio sluoksnio šalinimui.

Pagrindinė problema yra ta, kad plėvelė dantį dengia metų metus, taip svetimkūniai po truputį pradeda skverbtis į emalį. Emalio porose atsiranda nešvarumų ir taip dantis pagelsta arba atsiranda nepageidaujamos dėmės. Vis dėlto dėmės nekelia jokio pavojaus, tačiau dėl estetinių priežasčių žmonėms šios nėra patrauklios.

Paprastai tokiems metodams, kaip dantų balinimas kapomis ar lazeriu, naudojami specialūs chemikalai, kurie išskaido emalio porose susikaupusius nešvarumus. Daugumoje balinimo metodų naudojami du pagrindiniai chemikalai karbamido peroksidas ir hidroksido peroksidas (ta pati medžiaga naudojama plaukų balinimui). Taigi toliau papasakosiu apie galimus dantų balinimo metodus:

Dantų balinimas namuose

Balinant dantis namuose pacientas privalo naudoti specialiai jam pagamintas dantų kapas. Balinimo kapos yra pripildomos specialiu geliu ir dedamos ant dantų. Jas galima užsidėti naktį, miego metu, ar netgi dieną jei šios neverčia jūsų nepatogiai jaustis. Naudojantis šiuo metodu balinimo procesas dažniausiai trunka nuo vienos iki dviejų savaičių. Reikėtų pridurti, kad naudojant kapas dantys gali tapti jautresni, tačiau ilgainiui tai praeina.

Balinimas pas stomatologą

Kaip jau tikriausiai supratote, šis procesas atliekamas odontologijos klinikoje. Paprastai procedūra atliekama per vieną valandą. Dantys yra padengiami dantų balinimui skirta medžiaga, kuri aktyvuojama naudojantis helio lempos šviesa. Norint pasiekti optimalų variantą siūloma šią procedūrą atlikti 2-3 kartus. Šis metodas tinkamiausias praeityje daryto balinimo atnaujinimui.

Negyvų dantų balinimas

Endontontiškai gydytų ir negyvų dantų balinimas gerokai skiriasi nuo įprastų metodų. Negyvi dantys yra balinami iš vidaus į danties kanalą įdedant specialią medžiagą. Ši procedūra kartojama vieną kartą per du metus, nes maždaug tokiu tempu negyvi dantys keičia spalvą.

Ar dantų balinimas saugus?

Dauguma atliktų tyrimų įrodė, kad dantų balinimas yra saugus procesas. 10 procentų karbamido balinimo geliai (3,6 procento hidrogeno peroksido gelio atitikmuo) beveik nedaro jokios žalos emaliui. Didesnės koncentracijos tirpalai gali susilpninti danties apvalkalą, bet įprastai naudojant stiprius gelius yra išrašoma ir fluoro preparatai, padedantys atstatyti atsiradusią žalą. Galima paminėti ir tai, kad žmonėms, kuriems yra įstatyti dantų implantai, balinimas paveiks tik tikrus dantis.

Vis dėlto dažnai naudojant balinimui skirtus preparatus galite pradėti jausti dantų skausmą geriant šiltus ar šaltus gėrimus, taip pat pajausti dantenų skausmus. Taigi atsiradus tokioms komplikacijoms patariama nutraukti balinamųjų preparatų naudojimą. Bet kokiu atveju nėra patariama dažnai balinti dantis. Geriau išsibalinus pirmą kartą naudoti prevencines priemones prieš dantų gelsvėjimą: mesti rūkyti, gerti kavą, raudoną vyną ar kitus maisto ir ne maisto produktus, turinčius savyje dažiklių.

Dantų priežiūra pasaulyje

Keisčiausi su odontologija susiję faktai

Dantų balinimas 3000 metų prieš mūsų erą

Kas išrado dantų implantus?

Dar 1930-aisiais metais archeologai Centrinėje Amerikoje aptiko senovės Majų kaukoles, kurių žandikauliuose buvo įstatytos jūros kriauklės. Tarptautinis implantologų kongresas pripažino, kad majai buvo pirmieji žmonės implantavę dirbtinius dantis. Vėliau buvo aptikta dantų implantavimo atvejų ir Italijos Etruskų gyventose teritorijose, Egipte. Čia naudota, geležis ar net ožio kaulai. Beje, keliuose rastuose žandikauliuose tokie dirbtiniai dantų implantai puikiai prisitaikė ir nesukėlė jokių komplikacijų pacientams. Visgi šis straipsnis bus apie mūsų laikų dantų implantus ir pirmąjį jų išradėją – Per Ingvar Branemark.

Per Ingvar Branemark švedų tautybės ortopedas-chirurgas pirmasis davė startą šiuolaikinei dantų implantacijai dar 1957 metais. Žinoma, kad šis daktaras tyrinėjo žmogaus kaulų gijimo procesus. Pagrindinė lūžusių kaulų gijimo problema yra ta, kad į juos įmontavus sutvirtinančias metalines plokšteles ar varžtus, tose vietose kaulai nenoriai gyja. Žmogaus kūnas nepriima išorinių medžiagų ir stengiasi jas atmesti, tas pats nutinka ir įsivarius rakštį. Būtent šiuos kaulų gijimo procesus ir tyrinėjo daktaras.

Branemark vieno tyrimo metu nusprendė įstatyti titaninį varžtelį į triušo koją ir po tam tikro periodo šį pašalinti, siekiant nustatyti metalo poveikį kaului. Visgi paties daktaro nustebimui varžtelio pašalinti nepavyko. Metalas tiesiog suaugo su kaulu ar tiksliau reikėtų sakyti, kad kaulas taip apaugo aplink titaną, kad šio nebebuvo įmanoma išimti. Tokio atvejo ligtolinėje medicinoje nebuvo nutikę nė viename bandyme ir netgi pats Branemark pamanė, kad jo eksperimentas žlugo.

Nepaisant nusivylimo daktaras gana greitai sugalvojo, kad šį metalą būtų galima panaudoti siekiant sukurti dirbtinę danties šaknį. Gana nuostabi įžvalga, prisiminkite, kad Branemark buvo ne odontologas.

Branemark kaulo ir titano suaugimo procesą pavadino „osseo integracija“. Šiais laikais odontologai tiesiog naudoja paprastą išsireiškimą - dirbtinės šaknies ar implanto įsodinimas.

Beje, daktaro atradimas iš karto nebuvo pripažintas. Dauguma chirurgų ir odontologų manė, kad šis tokiu būdu siekia dėmesio ir yra išprotėjęs. Yra žinoma, kad iš Branemark buvo viešai pasišaipyta vienos didžiulės konferencijos metu, kuomet jis pristatė savo atradimą. Būtent tada atrastas implantavimo procesas galėjo ir nebeišsivystyti iki šių dienų.

Gana keista girdėti tokią istoriją, kai dabar bene kiekviena odontologijos klinika teikia dantų implantavimo paslaugas.

Kaip bebūtų, daktaras nepasidavė ir 1965 metais Branemark atliko pirmąją dirbtinių titaninių šaknų implantavimo procedūrą. Pacientė buvo švedė, turėjusi žandikaulio deformaciją. Operacija pavyko sėkmingai, visgi netgi po šios daktarui gana ilgai teko įrodinėti, kad jo atradimas yra veiksminga priemonė norint atstatyti prarastus dantis.

Laikui bėgant nauji daktaro metodai susilaukė investuotojų dėmesio. Branemark įsitraukė į komercinę dantų implantų gamybą, beje pirmieji buvo pavadinti jo vardu. Implantų karūnėlės buvo gaminamos iš aukso. Šiek tiek vėliau kompanija buvo nupirkta kito verslininko Nobel Pharma, o būstinė persikėlė į Šveicariją.

Įdomu ir tai, kad netgi nupirkęs kompaniją Pharma nepervadino implantų ir naudojo Branemark prekės ženklą, tuo metu šis atspindėjo kokybę ir netgi prabangą. Patys implantai dar keletą kartų buvo perdaryti, odontologijos klinikos galėjo įsigyti kelis skirtingus modelius. Žinoma, vėliau dantų implantų rinka greitai išaugo, atsirado daug konkuruojančių įmonių.

Įdomu tai, kad pirmoji Branemark pacientė, kuriai operuotas žandikaulis su dantų implantu išgyveno daugiau nei 40 metų.

Taigi pasaulinės sėkmės sulaukę dantų implantai dabar gaminami įvairiose pasaulio vietose. Na, o šių atradėjas profesorius Per Ingvar Branemark netgi nebūdamas odontologijos srities specialistas sugebėjo persikvalifikuoti ir žlugusio bandymo rezultatus panaudoti visiškai naujos medicinos srities atsiradimui.

Dantų balinimas

Dantų balinimas kapomis, geliais, pasta ar lazeriais per pastarąjį dešimtmetį labai išpopuliarėjo. Tam įtakos turėjo stiprus ekonomikos augimas šio amžiaus pradžioje. Stebėtina, kad išaugus žmonių pajamoms labai didelė dalis šių pinigų buvo panaudota išvaizdos tobulinimui Ši tendencija ypač pastebima Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žinoma, pasikeitė ir pati darbo aplinka, padaugėjo stresinių situacijų, dėl ko išaugo kavos ir kitų dantų dažiklių vartojimo kiekiai. Tikriausiai šie pokyčiai turėjo įtakos ir išaugusiems dantų balinimo skaičiams. Visgi mada kartais prasilenkia su sveikata, taigi šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į klausimą ar dantų balinimas yra saugi procedūra?

Balinamoji dantų pasta

Balinančioji dantų pasta yra laikoma vienu geriausių būdų atjauninti šypseną. Nuolatos valant dantis specialia pasta televizijos reklamos teigia, kad bus pasiektas ilgalaikis dantų baltumas. Tačiau reikėtų suprasti, kad šios pastos beveik nebalina dantų. Kaip ir įprastos, balinančiosios daugiau yra prevencinė priemonė prieš dantų gelsvėjimą.

Be to, naudojantys balinančiąsias pastas turėtų būti atsargūs. Kai kurios priemonės savo sudėtyje turi šlifuojančių medžiagų, tokių kaip silicio ar aliuminio oksidai. Pagrindinė šių dantų pastų paslaptis yra tokia, kad sudėtyje esančios abrazyvios dalelės nutrina pageltusį nuo maisto produktų dantų emalį. Tokiu būdu pasiektas dantų baltumas trumpu laikotarpiu gali atrodyti kaip priimtinas sprendimas. Visgi po emalio sluoksniu slepiasi kita medžiaga – dentinas, kurio natūrali spalva yra gelsva. Be to, iki dentino nutrinti dantys gali tapti jautresni šilumai ar šalčiui, taip pat greičiau gesti, trupėti. Taigi ne visos balinančios dantų pastos yra tinkamos jūsų dantims, šiuo klausimu geriausiai konsultuotis su savo odontologu.

Balinančiosios medžiagos

Dažniausiai įvairias balinimui skirtas procedūras, kurių metu yra pasitelkiami tam tikri skysčiai ar kiti mišiniai, atlieka odontologai. Naudojant chemines medžiagas galima pasiekti tikrai gerų rezultatų. Vienas labiausiai paplitusių ingredientų yra vandenilio peroksido tirpalas, kuris gali būti panaudotas keliems skirtingiems dantų balinimo metodams. Pavyzdžiui dantų balinimas kapomis, kuris atliekamas lankantis pas odontologą ir namuose ar dantų balinimas lazeriu vien tik odontologo kabinete.

Žinoma, gera žinia yra ta, kad dantų balinimas pasitelkus chemines medžiagas yra vienas iš efektyviausių ir geriausius rezultatus atnešančių būdų. Visgi šis metodas turi ir neigiamų pusių. Kai kurie specialistai teigia, kad balinant dantis pasitelkus chemines medžiagas platėja dantyse esančios poros, ko pasėkoje gali nutikti daug dalykų. Vienas iš pastebimiausių yra dantų jautrumas šalčiui ar karščiui. Kita neigiama savybė pastebima naudojant chemines medžiagas yra dėmių atsiradimas ant dantų praėjus ilgesniam laiko tarpsniui. Taip pat kartais yra pastebima didesnė skylučių dantyse atsiradimo galimybė. Visgi visi išvardinti atvejai statistiškai yra gana reti ir atsitinka tik išskirtiniais atvejais ar piktnaudžiaujant procedūromis.

Alternatyva dantų balinimui

Nors specialistai laikosi nuomonės, kad dantų balinimas pasitelkus įvairiais priemones nėra toks kenksmingas, kad jo vertėtų atsisakyti, galimas ir kitas natūralesnis būdas padėsiantis išsaugoti dantų baltumą. Žmonių išskiriamos seilės savo sudėtyje ir taip turi medžiagų , kurios padeda stiprinti dantų emalį ir jį šviesinti. Taigi paprasčiausias būdas norint išlaikyti baltą šypseną yra maisto su dažikliais atsisakymas ir nuolatinis dantų valymas. Norintiems drąsiai šypsotis, reikėtų mesti rūkyti, atsisakyti arbatos, kavos, raudono vyno. Geriausiai prenvencinei dantų priežiūrai tinka pasta su kalcio fosfatu, kurios pagalba, taip pat yra stiprinamas emalis.

Taigi nors ir nėra įrodyta, kad dantų balinimas pasitelkus įvairias medžiagas yra kenksmingas, geriausiai tokių būdų išvengti ir nuo mažų dienų pradėti rūpintis savo dantimis.

Gyvūnų dantys

Dantų balinimas kapomis, estetinis plombavimas ar kiti pažangūs dantų dailinimo būdai šiuo metu yra labai populiarūs. Dėl Holivudo, mados podiumo žvaigždžių suformuoto įvaizdžio, paprasti žmonės taip pat trokšta turėti baltus, žibančius dantis. Visgi šiandien pasakosiu ne apie tai. Šiame straipsnyje pateiksiu įdomių faktų apie gyvūnų dantis. Amerikoje praeitą savaitę startavo televizija skirta gyvūnams, galbūt greitai pamatysime, kad dantų balinimas kapomis bus taikomas ir mūsų mylimiesiems palydovams ar zoologijos soduose gyvenantiems žvėrims?

 Ar žinojote, kad:

• Tik gimusios katės turi 26 laikinus dantis, vėliau pametus šiuos joms išauga 30 dantų, kurie tarnauja iki gyvenimo galo. Taip pat šie gyvūnai nekramto savo maisto, o paprasčiausiai dantimis suplėšo grobio mėsą į smulkesnes dalis ir praryja. Dėl šios priežasties katės neturi kramtymui skirtų dantų, bet turi stiprų skrandį.
• O štai mažyčiai šuniukai turi 28 laikinus dantis, šie išauga šuniukams esant 3-4 savaičių. Po keturių mėnesių mažyliams pradeda augti nuolatiniai dantys, kurių šie turi 42, gerokai daugiau nei katės. Šunų dantys, ypač gyvenančių lauke, dažnai susiduria su gedimais, dėl šių gyvūnų įpročio viską graužti, kramtyti. Greičiausiai šie naminiai augintiniai ir bus pirmieji besilankantys pas savo asmeninius stomatologus.

Na, o dabar šis bei tas apie laukinių gyvūnų dantis:

• Afrikiniai drambliai turi 26 dantis ir tik keturi dantys yra skirti žolės kramtymui. Dramblys per savo gyvenimo metus (dramblių amžius kartais siekia 70 metų) kramtymui skirtus dantis pakeičia 6 kartus. Gana patogu! Taip pat svarbu paminėti, kad šių gyvūnų iltys, kurių pora gali sverti iki 180 kilogramų, yra sunkiausi pasaulio dantys.
• Kiaulės turi 44 dantis. Pirmieji išauga priekiniai dantys, kurie yra skirti gynybai, tik vėliau motinoms atsisakius maitinti paršelius, šiems išauga krūminiai dantys, padedantys sukramtyti maistą.
• Sraigės burna yra ne ką didesnė už smeigtuko plastmasinę galvutę, tačiau ši turi daugiau nei 25 tūkstančius dantų. Tokiu pacientu apsidžiaugtų kiekvienas stomatologas.
• Didžiausiais pasaulio žinduolis, mėlynasis banginis, ėda tik mažytes krevetes, nes visai neturi dantų! Na bent jau jam nereikia šių valyti.
• O štai krokodilai jau turi nuosavus stomatologus. Krokodilinis paukštis pats įskrenda į šio plėšrūno burną ir šią išvalo, o pacientas tuo metu kantriai laukia.
• Amerikoje gyvenančių kišeninių žiurkių dantys per metus paauga 15 centimetrų. Šie graužikai priversti, ką nors graužti, kad nutrintų augančius dantis. Ta pati taisyklė galioja ir žiurkėms, pelėms ir naminėms jūrų kiaulytėms, nors šių gyvūnų dantų augimo tempai lėtesni, jos privalo nuolatos ką nors graužti, kad išlaikytų vienodą dantų dydį.
• Delfinai per savo gyvenimą teturi vieną dantų rinkinį, jie neturi pieninių dantų.
• Žirafos danties emalis yra šiurkštus, sunku paaiškinti kodėl taip yra, tačiau visi kiti žinduoliai tarp jų ir žmonės turi lygų emalį.
• Gyvačių dantys nukreipti gerklės linkme, dėka to šioms labai lengva išlaikyti sugautą grobį.
• Rykliai dantis keičia kiekvieną savaitę, po to užsiaugindami naujus, štai šiems gyvūnams stomatologo pagalbos turbūt neprireiks niekados.
• Elniai vieni greičiausiai maistą ėdančių žinduolių pasaulyje, maisto jie beveik nekramto, o iš karto praryja. Tik vėliau kada turi galimybę ramiai stebėti aplinką, jie atryja žolę ar samanas ir jas sukramto.

Taigi greičiausiai dantų balinimas kampomis laukiniams gyvūnams ar didžiajai jų daliai nėra labai aktualus, o štai jūsų numylėtiems naminiams gyvūnams gali neužilgo atsirasti galimybė apsilankyti odontologų kabinetuose.

Profilaktika prieš ėduonį odontologijos klinikoje „Skraidenta“

Pranešimas spaudai

Vilniuje įsikūrusi odontologijos klinika „Skraidenta“ klientams pradės siūlyti naują ėduonies profilaktikai skirtą paslaugą- dantų fluoravimą „Fluorinex active“ sistema. Tai naujas metodas padedantis apsaugoti kietuosius dantų audinius.

Keičiantis valgymo įpročiams, išpopuliarėjus maisto produktams savo sudėtyje turintiems kenkiančių dantims medžiagų, dantų implantai gali tapti kasdienybe netgi jauniems žmonėms. Dėl šios priežasties odontologijos klinika „Skraidenta“ savo pacientas nusprendė pasiūlyti naują prevencinę paslaugą apsaugančią dantų paviršių.

Naujasis metodas išsiskiria šiomis savybėmis:

• Saugumas – Fluorinex sistema užtikrina saugų tiesioginį fluoridų patekimą į danties audinius. Fluorinex procedūra tinkama tiek vaikams, tiek suaugusiems.
• Metodo naudojimas yra neskausmingas.
• Procedūra gana greita, trunka tik kelias minutes.
• Efektyvu – Fluorinex sistema užtikrina daug geresnį fluoridų pasisavinimą negu kiti naudojami fluoravimo geliai.
• Ilgalaikis poveikis – fluoravimo Fluorinex procedūra atliekama tik vieną kartą per metus.

Procedūros metu naudojamas fluoras, šis elementas skatina danties atsistatymą ir apsaugo juos nuo ėduonies, bei mažina šių jautrumą. Fluorinex procesas susideda iš dviejų etapų. Pirmajame etape į paruošiamąjį aplikatorių įpilta speciali medžiaga sukuria teigiamą poliariškumą danties paviršiuje. Pirmasis etapas užtrunku nei daug nei mažai, apie vieną minutę. Antrojo etapo metu speciali talpykla užpildoma fluoridų geliu. Dėl elektrocheminės reakcijos fluoro jonai iš gelio yra pritraukiami prie danties paviršiaus, pakeičia hidroksido jonus išoriniame dantų sluoksnyje ir sudaro daug tvirtesnę medžiagą – fluorapatitą. Šis unikalus sluoksnis stipriai pagerina cheminį ir fizinį dantų atsparumą išorės veiksniams bei agresyvioms bakterijoms, jų sukuriamai rūgštinei aplinkai, suaktyvėja remineralizaciniai danties kietųjų audinių procesai – teigė įmonės atstovė Geda Mažeikienė. Labai svarbu tai, kad procedūros metu fluoras veikia tik dantų paviršių ir nepatenka į organizmą, todėl procedūra yra visiškai saugi.

Nuo pradžios iki galo fluoravimo procedūra viršutiniam ir apatiniam žandikauliui užtrunka apie 10–15 minučių.

Be to įmonė atlieka ir kitas odontologijos procedūras. Klinikoje įrengti specializuoti burnos chirurgijos, vaikų ir suaugusiųjų odontologijos, protezavimo, ortodontijos kabinetai. Šiuose pastatyti specialūs ekranai per kuriuos suaugusieji ir vaikai gali žiūrėti filmus ar stebėti atliekamas procedūras. Negana to patalpos, kuriose aptarnaujami klientai, konsultuojant specialistams, įrengtos taip, kad sukurtų jaukią raminančią aplinką. Visos šios priemonės leidžia klientams jaustis maloniai dedant breketus, atliekant dantų estetinį plombavimą, balinimą, protezavimą, rovimą ir kitas procedūras.

Profesionalūs specialistai odontologijos klinikoje „Skraidenta“ laukia visų norinčiųjų išbandyti naująją procedūrą.

Apie dantis ir įžymybės

Dantų balinimas kapomis ar kitomis priemonėmis nebėra naujas dalykas. Ši procedūra yra taikoma pora amžių. Dažniausiai ja naudojasi turtingesnieji žmonės. Lyginant su praeityje naudotomis priemonėmis: šlapimu, natrio rūgštimi, pelenais, dabartiniai metodai yra gerokai ištobulėję ir efektyvesni. Taigi ir patrauklesni didesnei žmonių grupei. Visgi ne tobulėjantys balinimo metodai priverčia žmones siekti spindinčios baltos šypsenos...

Štai Holivudo įžymybėms dantų balinimas yra jų profesijos, pasiruošimo darbui dalis. Nors dabar bulvariniuose laikraščiuose dažnai galima perskaityti, kaip kokia garsenybė darėsi plastinę operaciją, kur kas dažniau paparaciai aktorius ar dainininkus pagauna išeinančius iš odontologijos klinikų. O garsenybėms, norinčioms išvengti viešumo, dantų balinimas kapomis namuose yra tinkamas sprendimas. Tiesa, po tokių procedūrų aktoriai ryžtasi kapas netgi parduoti, beje, už įspūdingas sumas.

Žinoma, turtingi ir įžymus aktoriai ar dainininkai visada renkasi brangiausius ir labiausiai ištobulintus balinimo būdus, kurie atneša gana greitą rezultatą. Aukštosiomis technologijoms paremtuose procesuose naudojami netgi specialūs lazeriai. Tokios procedūros pagalba dantis galima išbalinti vos vieno apsilankymo metu, kai dantų balinimas kapomis užtrunka daugiau nei vieną mėnesį. Kas be ko, balinimas lazeriu labai brangus ir ne kiekvienam prieinamas malonumas.

Perskaičius tokias naujienas paprasti žmonės nori sekti savo dievaičiais, būti panašūs į juos. Na, niekas negali skųstis dėl tokių tendencijų. Štai farmacininkai gaminantys priemones dantų balinimui turbūt itin džiaugiasi. Šiuo metu apsilankius odontologo kabinete pacientams bus pasiūlytas ne vienas balinimo būdas. Amerikos vaistinėse jau galima įsigyti specialių baltų dantų dažų ar dantų balinimo rinkinių. Paprastose parduotuvėse nesunku surasti kelias dešimtis balinančių dantų pastų. Vis dėlto reikėtų suprasti, kad odontologijos kabinetuose siūlomos paslaugos nors ir bus brangesnės atpirks kiekvieno lūkesčius.

Taigi, kodėl įžymybėms reikalingas dantų balinimas? Į šį klausimą labai nesunku atsakyti. Dauguma jų dėl didelio streso rūko, geria kavą ar kitus tonizuojančius gėrimus, turinčius įvairių dažiklių, kurie kenkia ir tamsina dantis. Be to, šių gelsvėjimas yra natūralus procesas, kuris nutinka visiems žmonėms. Dėl nuolatinio rodymosi ekrane ir iškeltų mados standartų, dantų balinimas ir tapo toks populiarius tarpe žmonių, pasirodančių žydruosiuose ekranuose.

Visgi, tai jog garsūs žmonės balina dantis turi ir neigiamos įtakos. Gana dažnas atvejis, kad siekdami šviesesnių dantų žmonės tiesiog persistengia. Visi odontologai sutinka, kad per balta šypsena turi neigiamą įspūdį. Ryškiai balti dantys tampa dominuojančiu veido bruožu ir nuolatos atkreipia dėmesį, atrodo nenatūraliai. Specialistai sutinka, kad dantų baltumas turi būti toks pat kaip akies obuolio spalva. Deja, daugumai tokie patarimai būna per „tamsūs“.

Be to, dantų balinimas kapomis ar kitais metodais susilpnina emalį, ko pasėkoje dantys tampa jautresni ir yra jaučiamas skausmas geriant šiltus ar šaltus gėrimus. Ne vienas garsus žmogus turi tokią bėdą. Taigi, pakartotini balinimai gali turėti neigiamą įtaką, ko pasėkoje odontologams dažnai tenka taikyti ir rimtesnes priemones pradėjus dantims gesti. Dažnam pacientui, nuolatos balinančiam dantis, tenka naudoti ir tokias paslaugas kaip estetinį plombavimą ar net protezavimą.

Taigi norėdami turėti gražią šypseną nepersistenkite. Ne visada yra protinga sekti kitų žmonių pavyzdžiu. Geriau vadovaukitės savo galva ir specialistų patarimais. Reikėtų nepersistengti ir naudojant įvairias naujoves skirtas dantų balinimui. Šios gali ne tik, kad nepadėti, bet ir pakenkti dantims.

Protezavimas naudojant implantus

Dantų protezavimas atliekamas keliais skirtingais metodais, naudojant: vainikėlius, implantus, dantų protezus ir laminates. Visgi iš visų šių metodų dantų implantai yra bene sudėtingiausias ir pažangiausias odontologijoje taikomas metodas. Taigi šiame straipsnyje plačiau papasakosiu apie šį būdą ir jo taikymo ypatumus.

Dantų protezavimas implantais susideda iš dviejų pagrindinių etapų: implanto įsodinimo ir protezavimo ant implantų. Implanto įsodinimo metu į žandikaulį įdiegiamas titaninis varžtelis ant kurio galvutės vėliau tvirtinsis danties protezas.

Žandikaulyje prigijus įsodintam implantui pradedamas protezavimo ant implantų etapas. Odontologas paima paciento dantų antspaudus, pagal kuriuos bus gaminamos dantų karūnėlės. Priklausomai nuo paciento poreikių ir įsodintų implantų skaičiaus naudojamos skirtingos dantų karūnėlių konstrukcijos, kurios yra skirstomos į tris rūšis:

• Kai pacientas netekęs vieno danties;
• Kai pacientas netekęs kelių dantų vienoje eilėje;
• Kai pacientas netekęs žandikaulyje visiškai neturi dantų;

Dantų protezavimas kai žandikaulyje visai nėra dantų

Šiuo atveju naudojant implantus pacientas išvengia išimamų protesų, kurie yra gana nepatogūs ir juda. Norint suprotezuoti bedantį žandikaulį dažniausiai reikia bent šešių implantų ant kurių yra dedamas visas karūnėlių lankas. Šiuo būdu suprotezavus dantis pacientas visiškai nejaučia skirtumo tarp buvusių tikrų ir esamų netikrų protezų.

Dantų protezavimas kai trūksta kelių dantų vienoje eilėje

Pacientui netekus kelių dantų vienoje eilėje dantų protezavimas implantais tampa šiek tiek sudėtingesnis ir gerokai brangesnis. Paprastai tokiu atveju yra naudojami bent du implantai, kurie gali išlaikyti tris dantų karūnėles, kai kuriais atvejais du dantų implantai atlaiko ir keturias, tačiau tokiu atveju šioms tenka nemažas krūvis. Bet kokiu atveju implantų skaičių nustato odontologas.

Dantų protezavimas kai trūksta vieno danties

Šis atvejis yra pats paprasčiausias. Pagal odontologo paimtus dantų įspaudus laboratorijoje pagaminama danties karūnėlė, kurią gydytojas pritvirtina ant implanto galvutės. Šiuo atveju implantavimo procedūra yra pati tinkamiausia, nes kita taikytina procedūra būtų danties tilto naudojimas. Šios procedūros metu tektų šlifuoti šalia esančius dantis, taip jiems pakenkiant. Vieno danties protezavimui tereikia vieno implanto.

Faktai apie dantis (IV dalis)

Dantų kabių istorija

Dantų balinimas kapomis ar kitais būdais yra viena populiariausių šiuolaikinės odontologijos teikiamų paslaugų, bet bene kiekvienas odontologas prieš balinat dantis patars juos ištiesinti. Taisyklingą skandį suformuoti padeda breketai. Apie šių atsiradimą bei vystymąsi ir papasakosiu šiame straipsnyje.

Senieji laikai

Daugelis istorikų ir mokslininkų mano, kad pirmą kartą breketai pasirodė apie 2022 – 2030 metus prieš Kristaus gimimą. Apie 350 metus prieš Kristų Hipokratas ir Aristotelis aprašė įvairius atvejus ir priemones, kurias pasitelkus galimą būtų ištiesinti dantis. Archeologai ligi šiol senovės kapavietėse atranda mumijų su metalu apvyniotais dantimis. Visgi, kai kurie atvejai neatspindi realios to meto situacijos. Pavyzdžiui etruskai kabes pritaikydavo tik po mirties, tokiu būdu jie siekė apsaugoti dantų irimą, kad pomirtiniame gyvenime žmogus galėtų jaustis patogiai su savais dantimis. Visgi ši praktika vėliau išsivystė ir metodai taikyti religinėse apeigose persikėlė į gyvųjų pasaulį.

Mūsų eros pradžioje romėnų filosofas ir fizioterapeutas Aurelius Cornelius aprašė dantų pasislinkimus spaudžiant juos pirštu. Visgi prasidėjus tamsiesiems amžiams, nesant tinkamai praktikai, dantų tiesinimas buvo tiesiog pamirštas.

18 amžius

Pirmieji „mūsų laikų“ ortodontai realius tyrimus su dantimis pradėjo tik 17 amžiuje. 1728 prancūzų odontologas Perre Fauchard išleido knygą „The Surgeon Dentist“, kurioje aprašė tobuliausius to meto dantų tiesinimo būdus, iš šios knygos mokėsi daugelis kartų. Po 26 metų pasirodo antroji panašaus pobūdžio knyga, jos autorius prancūzas Louis Bourdet buvo Prancūzijos karaliaus odontologas. Besivadovaudamas Fauchard knyga, karališkasis stomatologas paskyrė vieną skyrių dantų tiesinimo sprendimams. Jis buvo pirmasis žmogus pasiūlęs ištraukti susigrūdusius dantis, taip apsaugant žandikaulio formavimąsi. Beje, įdomu, kad to metu pacientams buvo patariama valgyti vynuoges tuo metu, kai jie nešiodavo breketus, vynuogėse esanti rūgštis padėdavo apsisaugoti nuo metalo rūdijimo.

19 amžius

Nepaisant to, kad dantų tiesinimas ir traukimas buvo pasitelkiami siekiant išlyginti likusius dantis, iki 19 amžiaus naudojami metodai nebuvo pakankamai tobuli norint pasiekti akivaizdų rezultatą. Kabių patobulėjimui įtakos turėjo ne vienas odontologas, šie žmonės sukūrė specialius prietaisus ir įrankius pagelbėjusius patobulinti esamus metodus. 19 amžius laikomas dantų tiesinimo perversmo laikotarpiu.

1819 metais Delabarre pristatė specialią vielutę dantų tiesinimui, kuri yra šiuolaikinių dantų kabių pavyzdys. 1843 metas Maynard pristatė tamprias gumutes. Po to 1850 metais Tucker pirmasis supjaustė guminę šlangą ir šiuos žiedus panaudojo odontologijoje. Stomatologas, artistas, dailininkas, skulptorius Norman W. Kingsley 1858 metais parašė pirmąjį savo straipsnį ortodontijos tema, o  1880 metais išleido knygą, skirtą deformuotų dantų gydymui „Treatise on Oral Deformities“.

20 amžius

Praėjusio amžiaus pradžioje, Amerikoje, dantų deformacijoms buvo įvesta speciali klasifikacija, I klasė, II klasė ir t.t. Ši klasifikacija yra tebenaudojama ir dabar, jos pagalba galima apibūdinti kokioje situacijoje yra tam tikras dantis, į kurią pusę jis pakrypęs ir kaip visi dantys atrodo kartu. Angle buvo vienas pirmųjų 20 ortodontų, siekusių supaprastinti iki tol naudotus įrengimus ir įrankius. Jis įkūrė pirmąją ortodontų mokyklą, vėliau koledžą, 1901 metas įkūrė Amerikos Ortodontijos Asociaciją. 1907 metais pradėjo leisti ortodontijai skirtą žurnalą.

Galiausiai galima paminėti, kad 20 amžiaus pradžioje buvo išleista ir pirmoji vaikų ortodontijos knyga.

Taigi šiais laikais dantis gražesniais gali paversti ne tik dantų balinimas kapomis. Estetinei odontologijai tai pat svarbu ir taisyklingas dantų skandis. Be to tvarkingas skandis palengvina maisto kramtymą.

Odontologiniai prietaisai

Prieš du dešimtmečius buvo sunku įsivaizduoti, kad lazeriai bus naudojami dantų balinimo procese, porcelianas dantų implantų gamyboje, o sedacijos procedūra siekiant sumažinti baimės jausmą.  Visgi šiais išradimais neapsiribojama, odontologijos sritis ir toliau vystosi. Šiuolaikinės odontologijos pagalba dantų gydymas tapo greitesnis, paprastesnis ir mažiau skausmingas. Šiame straipsnyje papasakosiu apie naujausios šios srities išradimus.

„CEREC“  yra kompiuterinė sistema, padedanti atstatyti pažeistus dantis.  Ši technologija yra vienas naujausių ir progresyviausių restauracijos modeliavimo ir gamybos metodų. Dantų laminačių ar karūnėlių gamyba naudojant CEREC technologiją tapo galima ne tik technikų laboratorijoje, bet ir gydytojo kabinete, taip sutrumpinamas gydymo laikas, be to išvengiama laboratorinių kaštų, paprastai užtenka tik vieno vizito pas odontologą, vieno nuskausminimo. Tokiu būdu išvengiama laikinų protezų gamybos, kaimyninių dantų migracijos ir pan.

Dantų implantai. Odontologai jau daug metų eksperimentuoja su implantavimo technologijomis. Visgi pastarieji dešimtmečiai buvo patys sėkmingiausi. Šiuo metu dantų implantai ištobulėjo iki tokio lygmens, kad implantas tiesiog įauga į žmogaus žandikaulio kaulą ir taip atstoja tikrą danties šaknį. Taigi šiuolaikiniai dantų implantai yra patogūs ir 100 procentų atstoja tikrus dantis.

Skaitmeniniai rentgeno spinduliai. Paprasti rentgeno spinduliai nėra labai kenksmingi žmogui, visgi naujoji technologija sugeneruoja 10 kartų mažesnę radiaciją ir reikalauja trumpesnio nuotraukos gamybos laiko nei klasikiniai. Ši technologija tikras išsigelbėjimas vėžiu sergantiems pacientams, kurie dėl radiacija paremto gydymo turi saugotis. Taip pat nėščioms moterims.

„Digital imaging“ technologija, tai procesas, kai specialiu skaneriu yra sukuriamas grafinis jūsų burnos atvaizdas kompiuterio monitoriuje. Šia procedūra supaprastinama dantų implantavimo ar kitos odontologinės procedūros.

Odontologinė mikro kamera - tai maža kamera, kuria odontologas gali nufilmuoti nepastebimiausius burnos kampelius. Taip pat šia kamera palengvinamas naujų specialistų mokymas. Galiausiai, pasitelkus tokią technologiją, lengviau pastebėti dantenų ligas, tokias kaip gangreninį stomatitą, kuris nepastebimas rentgeno spinduliais.

„Ivisalign“ kabės - tai nematomos kabės, kurios padeda ištiesinti pacientų dantis. Šios kabės neturi jokių vielučių ar breketų. Technologija paremta kompiuteriniais skaičiavimais, nuo pat šios taikymo pacientui pradžios. Pacientas kas 6 savaites privalo atvykti pas odontologą, šio vizito metu pakeičiamos senos plokštelės naujomis. Ši technologija sutrumpina apsilankymų pas specialistą skaičių, taip pat estetiškai negadina dantų vaizdo.

„Ora Verse“ - ši technologija skirta žmonėms, nepakenčiantiems po dantų anesteziologijos atsirandančiam nutirpimo jausmui. Naudojant šį nuskausminimo metodą, dantų ir burnos ertmės jautrumas atsistato dvigubai greičiau nei pasitelkus klasikinius vaistus. Taigi nors „Ora Verse“ procedūra yra brangesnė nei paprasta anesteziologija, pacientams po procedūrų skubantiems į susitikimus šis sprendimas gana patogus.

Ultra garsu paremta burnos higiena - šia technologija burnos higienistai gali daug greičiau pašalinti atsiradusius burnos akmenis, be to, ši procedūra mažiau skausminga pacientui. Instrumentas, angliškai vadinamas „Cavitron“, naudoja ultragarsines vibracijas, kurios pašalina atsiradusias apnašas. Ši technologija sumažina dantenų ligų ir gingvito atsiradimo šansus.

„Waterlase“ - lazerinės technologijos odontologijos procedūras stipriai pastūmėjo į priekį. Vienas naujausių prietaisų šio srityje būtent ir yra „Waterlase“, tai specialus odontologinis grąžtas be plieno galvutės. Lazerio ir stiprios vandens srovės pagalba sugedę dantų audiniai greitai pašalinami. Galima paminėti ir tai, kad lazerio spindulys negeneruoja šilumos, taigi taip sumažinama grėsmė sukelti skausmą pacientui. Šis prietaisas taip pat tinkamas sprendimas tiems žmonėms, kurie bijo įprasto dantų grąžto garso bei šalinamų audinių kvapo.

Dėka

Click here to change this text.

Click here to change this text.

Click here to change this text.